švytuoti reikšmė
Kas yra švytuoti? švytúoti, -úoja, -ãvo Rtr, Š, ArchXXXII331, DŽ, NdŽ, KŽ; L, švitúoti K, Rtr, KŽ 1. intr. tarpais šviesti, švysčioti, žybčioti: Eita, švytuo[ja] šviesulys Šts. An švytúoja lobe [traktorius], drapakuoja Švnč. Kas te švytúoja? Gal kas eina su ugnia? Ds. Švytãvo švytãvo čia aplink su tuo žiuburiu Jrb. Pagaliau atsisveikino ir, švytuodamas degančiu žibintu, išėjo namo rš. Iš po mano žirgo kojų ugnelė švytãvo (d.) Slk. Teka saulelė švytuodama, per žalią girelę mirgėdama LTR(Ilg). Graust negraudžia, tik švytúoja (žaibuoja) Klt. Debesys menkas, bet švytúoja, tai net akys žiurpsta Lkm. Griaustinis bildėjo be paliovos, be pertraukos švytavo žaibas ir lijo, lyg dangus būtų atsivėręs Mš. ║ mirgėti: Švytúo[ja] akỹs, sergu Jd. Jau pradėjo televizorius švytúot Jrb. 2. intr. švisti: Jau švytúoja, tuoj saulė tekės Gdr. Apyaušrėlis rytą, kai pradeda biškį švytúot Antš. Gieda gaideliai, ryliuoja, aušta aušrelė, švytuoja JV516. Dar aušrelė nešvytavo, kai prie girnų stojau LTR(PnmR). ║ švytėti: Šoko Šarūnas iš minkšto patalėlio, sėdo eikliajan žirgelin, jojo iš aukšto dvaro ton pusėn, kur gaisas ant dangaus švytavo V.Krėv. ║ būti matomam, rodytis (apie ką ryškios spalvos): Švytavo blauzdos nuo drėgmės paraudę T.Tilv. | Merga nubėgo blauzdom švytuodama rš. O Poviliokas visada linksmas, tik švytuoja dantimis, sniego baltumo dantimis išsuodintame veide J.Balt. 3. intr. blizgėti, bliksėti: Pažibai švytãvo pakabinti ant ašatų J. Ten švytavo kardužiai Sch40. Įnagėlis rankose švytavo J.Balč. Lankoj šieną pjauna, dalgeliai švytuoja LTR(Kbr). Ar gražiai eina jų palšieji jauteliai, vai ar švytuoja šilkelių botagėlis? BsO167. Meškiuko akelės švytavo Mš. 4. intr., tr. mosuoti, mojuoti: Kas keleliu atjoja, su kardeliu švytúoja (d.) Vrn. Žmonių šienpjūvėliai pjauja, švytúoja JD617. Aš eisiu lankon pjautų šienelio, su dalgele švytuosiu LTR(Km). Ant ko panūdo tavo širdelė?.. Ar ant čimieliaus, kur par dienelę pjūklą švytavo? JV189. Jonas neatsakė, pasiėmė apinasrius ir išėjo, švytuodamas jais, kažkur į laukus J.Balt. Eidamas jis plačiai švytuoja rankomis J.Dov. Milicnykas gatvėj švytúoja lazdele Kp. Vaikai švytúoja degančiu šakaliu Jz. O kai jis ėjo, kai jis vandravo, su lendruže švytavo JV876. Ateina jos broleliai lendres švytúodami JD194. Vaikščio[ja] močiutė po dvarelį, baltąsias rankeles švytúodama JV601. O ma[n] begrėbiant lanko[je] šienužėlį, ma[n] bešvytuojant klevo grėblelį, o ir užkilo juodas debesėlis LTR(Nm). O bešvytúojant naują grėblelį, o ir atjoja jaunas bernelis JD518. 5. intr. plevėsuoti: Parkuduliuoja (parbėga), kad net skvernai švytúoja Gs. 6. intr. svyruoti, siūbuoti: Kadangi vamzdis švytuoja nesustodamas, vanduo nuolat patenka į vamzdį ir nuolat teka iš jo rš. Švytuoklės ritmiškai švytavo rš. Švytuojantis kretilas ŽŪŽ50. Karalius an to trinkio prie langelio pribėgęs tik uodegos galelį tematė švytúojant (vizgant) Jrk46. 7. žr. švytruoti 7: Mergos sau švytúoja par lauką pasipuošusios, galvas užlaužusios Skr. Lengviai apsitaisę einam, švytúojam, basom kojelėm greitai žingsniuojam BM434. Kurgi švytúoji teip su plonais, lietaus gal nelauki? Ds. \ švytuoti; atšvytuoti; įšvytuoti; iššvytuoti; nušvytuoti; pašvytuoti; paršvytuoti; prašvytuoti; prisišvytuoti; sušvytuoti