talaškuoti reikšmė

Kas yra talaškuoti? talaškúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, tàlaškuoti, -uoja, -avo NdŽ, Skr 1. tr. LL147, Rtr, DŽ1 judinti į šalis (indą su skysčiu), teliūskuoti: Netàlaškuok to pieno, testovie! DūnŽ. Netàlaškuok – išliesi! Škn. Netalaškuok tų pamazgų su puodu – visas apsilaistysi Mrj. | refl. NdŽ, Kt: Ar pienas, ar vanduo iš viedro nešant tàlaškuojas Škn. Vežant alui vandenį, reikia saugoti, kad nesitalaškuotų – alus nerūgs Nj. Viduj grobų tàlaškuojas vanduo Škn. Vanduo butelko[je] tàlaškuojas, kai bėgi Škn. | Ką tu, žmogus, gali dirbt, ka pilvas talaškúojas, ka valgyt prašo Rd. Pilvas tàlaškuojas bėgant Škn. ║ Rtr taškyti: Jis kad talaškúoja, ranką į vandenį įkišęs, kad net gražu Dt. Motin, subark vaiką, ko jis ten prie prūdo vyčia vandenį talaškúoja Lg. Tiras tuojau dešiniąja letena siekė į vandenį ir ėmė jį talaškuot Mš. | refl. Rtr. 2. intr. taškytis, teškentis: Arkliai vėl pasijudino, talaškuodami vandeny, siekiančiame vežimų ašis I.Simon. | refl.: Įsikabino į alksnį ir talaškúojas Bsg. Vaikai po pelkę tàlaškuojas Užv. O čia dar tėvas ėmė šaukti, kad traukinys tuoj tuoj ateis, visi susės, o mes po tiltu besitalaškuoją J.Balt. Meškėnas labai mėgdavo talaškuotis vandenyje T.Ivan. Dugne, ties švariais žvirgždais, talaškuojasi didelė marga lydeka sp. Ilgai ji talaškavosi vėstančiam vandeny J.Marc. Vartėmės, talaškavomės po upelį rš. 3. tr. M, Rtr, KŽ įmerkus ar į vidų įpylus skalauti, plauti, skalanduoti: Išplautos šarme vilnos sudedamos į pintinėlę ar rėtį, paneriamos į vandenį su pintinėle ir talaškuojamos, kol išsiskalauja rš. Talaškúoja, skalauna grobus Škn. Lenkiasi prie kibiro. Kiša į jį skurlį. Talaškuoja J.Balt. Cigonas kubilą pasistatęs, savo sermėgą įsidėjęs ir mina, talaškuoja kubile Sln. | refl. Rtr. 4. intr. banguojant, plakantis teškenti (apie bangas, vandenį): Atsigulu pakrašty ežero, tai kad gera, kai vilnia talaškúoja Ds. Į putas pavirto jūrios, ėmė talaškuoti vilnys Sab. Arkliai prunkščia, vanduo talaškuoja [važiuojant per upę] Pt. Už medžių talaškuoja jūra rš. | refl. Klov: Ežeras smarkiai talaškavosi, vilnys kilo į debesis rš. Vanduo talaškãvosi į valties šonus DŽ1. 5. tr. plaikstyti, judinti, plakti: Žiemą, kai pučia vėjas, tai sniegas taip ir eina pro visur, baltai prigalanda žalosios rūmo pakraščius, plaka, talaškuoja gūnią J.Balt. 6. intr. kadaruoti, maskatuoti, lazgurti: Mergos šlapi marškiniai tàlaškavo Vlkv. 7. tr., intr. plepėti, taukšti: Susejusios bobos betàlaškuoja nėkus Užv. 8. intr. tuksėti, plakti (apie širdį): Jis paėmė laišką, dar kartą perskaitė, vėl pradėjo talaškuoti širdis rš. 9. intr. sunkiai eiti, klampoti: Antai kokia boba tàlaškuoja Skr. Ans ir tokiu laiku tàlaškuo[ja] į miestą Up. | refl. LL58. 10. žr. talakuoti 1: Traukinys, išnėręs iš miško, talaškavo per jūruojančius laukus V.Bub. 11. intr. Yl vaikštinėti, bastytis, valkiotis: Talaškúo[ja] po jomarką žmonys lig vėlumo Dr. \ talaškuoti; ištalaškuoti; nutalaškuoti; patalaškuoti; partalaškuoti; sutalaškuoti