tariamas reikšmė

Kas yra tariamas? tãriamas, -à adj. (3b) Š, FT, KŽ 1. L, Rtr realiai neegzistuojantis, menamas, manomas: Tariamoji teisė – tai tokia teisė, kurios asmuo faktiškai neturi, bet klaidingai mano, kad ją turi rš. Prasimanė bėdą, paskui aprašęs tariamąją savo bėdą, padavė į Vilniaus laikraščius J.Jabl. Netaisykime jos tariamųjų klaidų, pirma gerai jų neištyrę K.Būg. Iš tikrų ir tariamų sukilimo dalyvių buvo norima išgauti maišto iniciatorius LKXX309. Būtų tai tiktai tariamoja nauda, idant perkeisdinėtumėm tiesą Gmž. Tãriamas pavojus DŽ. Tariamóji taika NdŽ. Tãriamas ligonis NdŽ. Tariamóji vaidyba KlK25,65. Tariamoji varža VĮ. Tariamóji galia LTEXI104. Tariamasis stiebas – stiebo pavidalo padarinys, sudarytas iš lapų makščių, glaudžiant viena kitą apsupančių BTŽ413. tariamaĩ adv. DŽ; LL218: Tariamaĩ supykęs NdŽ. Tariamaĩ miręs NdŽ. Tariamai vėl grįžo ramybė, tvarka rš. Jie nori mus įbauginti ir pakeisti žemę tariamai mums patiems sutinkant V.Myk-Put. 2. emph. NdŽ kuris negrynos rūšies, veislės ir pan.: Tariamasis maumedis (Pseudolarix) rš. Tariamasis narcizas (Narcissus pseudonarcissus) rš. 3. emph. Š, NdŽ lingv.: Čia yra tariamoji, arba galimoji, nuosaka J.Jabl. Tariamasis būdas (tariamoji nuosaka) rodo, jog veiksmo iš tikrųjų nėra, rodo nėsamą veiksmą, – tokį, kuris galėtų arba negalėtų įvykti, jei ištiktų tam tikros sąlygos J.Balč. 4. J įtartinas, abejotinas.

tariamas sinonimai

Ką reiškia žodis tariamumas? Visi terminai iš raidės T.