tarškinti reikšmė
Kas yra tarškinti? tárškinti (-yti K, Snt), -ina, -ino 1. tr., intr. Q298, N, I, M, L, Š, Rtr, DŽ, KŽ, Žvr daryti, kad tarškėtų, barškinti: Su raktais tárškinti KI693. Linus mindami tárškina J. Lėkštes tárškinti NdŽ. Pasiėmęs kokį daiktą ir tárškins, rodos, ka nagai nepakenta Vvr. Eina, puodus tárškina (žiūrinėja, kas verdama) Jrb. Anie barškina tárškina skambalą pasirišę Šv. Lazda anas tárškina tvoron Kkl. Vieni ardavo, kiti važiuodavo, treti mintuvais tarškindavo LTR(Rs). Bitėms spiečiant reikia skambinti ar tarškinti LTR(Rs). Rytą eidavo jaunųjų prikelti: griežikai grieždavo, kiti į blėkas tarškindavo LTR(Lkv). Vieni tarškino po pilių gasus, žvirblius ūlyčio[je] gandindamys, kiti midaunyčių užstalėse sirpo uostus sukdamys S.Dauk. Rankose turėdamas pažandkaulius, kuriuose dar dantys, ir tarškina kiek įmanydamas Vd. Plonienė virtuvėje tarškina kibirais I.Simon. Kai prijojau prie dvarelio, prie uošvužio dvaružėlio bėrą žirgą mundrindams, pentinėlius tarškindams KlvD48. ^ Ką veiks kiaulė į bažnyčią? Knisti negal, o su kibirais niekas netarškina LTR(Klp). | refl. tr., intr.: Ans tárškinas kiaušiu dantis J. Barškinuos tárškinuos – niekas nejunta Krš. Kai aš atsikeliu, motina šaukia, kad aš tárškinuos Jrb. ║ kiaušiniauti prieš Velykas, barškinant tarškyne: Ketvirtadienį i sako: – Velykos čia pat, a neisi tárškinti? Krš. ║ belsti į duris: Tárškina, griežtas įsakymas: – Atidaryk duris! Grd. Reik žinoti, kaip tárškinti mergai, kad kito neįsileistų Skdv. 2. intr., tr. smarkiai, su tarškesiu ką daryti: Betarškindamys (besiūdami) jau gatavai išklerino mašiną Vvr. Putrius, žvilgčiodamas į popieriukus, tarškina skaitytuvais A.Gric. Rupuižes baisias į bliūdą tárškino (dėjo) platų K.Donel. Lėktuvai sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub. ║ menk. prastai atlikti muzikos kūrinį: Skambinti mokanti studentė scenoje pianinu tarškino fokstrotą A.Vencl. Žmogus tarškino gitara rš. 3. tr. daužyti, trupinti: Žmonės nereikalingus daiktus tárškina Kvt. 4. intr., tr. N, KŽ kalenti snapu, kleketuoti: Gandras papnoja; su snapu tárškina KII211. Blužnį pririšam, kaip suvalgo, tujau tárškina [paukščiai] Pln. Gandras … ant kraiko tárškino snapą K.Donel. Tripirštis genys kartais tarškina snapu, bet lėtai rš. 5. tr. apžiūrėti ligonį stuksenant pirštais: Munęs netárškino, nežiūrėjo – žino muno ligą Vdk. 6. tr. Dr coire. ◊ liežuviù tárškinti niekus kalbėti: Tarškina liežuviu kap lazda per strikolius LTR(Mrc). \ tarškinti; aptarškinti; atitarškinti; ištarškinti; nutarškinti; patarškinti; partarškinti; pritarškinti; sutarškinti; užtarškinti