tartum reikšmė
Kas yra tartum? 1 tar̃tum prt. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, tartum̃ NdŽ, KŽ, Jž, Ds; L, M 1. reiškiant netikrumą, abejojimą: Teip praeina amžius – tar̃tum i negyvenau Mžš. Tar̃tum bailės neturėjau, dėl tų niekų nedrebėjau Slm. Tartum̃ pilis kaip ne mūsų Gmž. Tar̃tum kas buvo, negaliu pasakyt Ut. Nenusėdi vieto[je] – juda, kruta, tar̃tum kas jį aigo Ėr. Tar̃tum ir mokos, vis prie knygų Užp. Nutveriu – ranka šalta kaip nabašnyko, tar̃tum smerčia dvokia Vb. Šitie seni svietkai (apie kelmus) sukerėję ir tartum̃ pražilę ant senatuvės, žemės[na] parlindę BM65. Tai ant sparnelių, ant margų plunksnelių tartum miško paukštelė LTR(Ob). Kai papranti, tartum̃ gerai būdavo ir toks (sausas) valgymas Krs. Aš tartum̃ stoviu po lašais (sapnuodamas) Lnkv. Ale tartum̃ ko čia ir pavargt, ale pavargęs [esi] Slm. 2. atmetant neigimą, tvirtinant priešingai: Tar̃tum nežinai NdŽ.
2 tar̃tum conj. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Plv, tartum̃ NdŽ, KŽ; L, M žymint lyginamuosius santykius: Tėvas tartum skruzdė tempia, kas pakliuvo po ranka, į mūsų kiemą rš. Ledais labai lijo: vienu būriu tai tiek papylė, kad balta dirva visa buvo, tar̃tum tokios kruopos LKT248(Rz). Lyg tartum̃ kupstelis žalio šieno BM65(Žb). Tos salos buvo aukštos tartum akmeniniai stalai, iškilę iš bangų A.Vencl. Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako tartum̃ kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevičius sako A.Baran. Vaikis breda tiesiau, purvas ne purvas, nieko neveizėdamas, tar̃tum būtų aklas esąs Sr. Driežas kramtė tar̃tum visą nedėlę pasninkavęs Jrk131. Ūžė, tartum būtų skridę keli šimtai juodvarnių LTR(Dkk). Skersakiuoja tartum suėst norėdamas LTR(Km).