tąsyti reikšmė

Kas yra tąsyti? tąsýti, tą̃so, tą̃sė tr. KBII176, K, DŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, M, L iter. tęsti. 1. N, Rtr paėmus už ko nors traukyti, tampyti: Arkliai netą̃somi žengia ir žengia NdŽ. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Kpč. Tą̃so vaikaitis už suknelės, nepaleidžia motkos Dbč. Už plaukų tąso bedūšninkai kieti A.Baran. Tą̃so šniūrą, galanda nagus, jau gausu Žr. Gyslas tąsė, kraują leido SGI91. Karvės apie kaklą apirištos, tai tąsiaũ tąsiaũ, kai reikėjo vest Slm. Vedunamo, anos (karvės) gi mane tą̃so – vaikas vis vaikas Vdn. Jis tą̃so tą karvę par pusę spenio – tai milžimas! Jrb. Šitas senis įsitvėrė až durų ir tąsýt Pnd. Kap sueina bernai, tai mus ištęsia an zoslano ir tą̃so GrvT80. Par šitus [šepečius] tą̃so šituos linus, va tą̃so (šukuoja) Pb. | Vėjas tą̃so tą̃so [skalbinius] – skylelės pasidaro! Mžš. | prk.: Gal ir nevalia iš ano svieto žmogų tąsýt (apkalbėti mirusį) Ad. ^ Negyvas gyvus tąso (šukos ir plaukai) Tvr. | refl. Sut, Rtr: Tąsýtis už plaukų NdŽ. Jeigu jie gyventų atskirai, nesitąsýtų už krūtinių, ir būt gerai Šmn. 2. Rtr, NdŽ, Ant tampyti, kad vilktųsi, šliaužtų, valkioti: Atjojo moteriškė, tą̃so palą po rasą ir sako: pusiau pienas, pusiau pienas Alv. Jis savo slūgą tą̃so po grinčią ir jąją smaugia J.Jabl. Paukščiai netąsìs, akių nelups, kaip apkas, teip gerai bus Klt. ^ Tą̃so kap šuva plaučius Mrj. Tąso kaip šuo skystgrobius Kv. Pigią mėsą šunės tąso LTR(Šmn). | refl. Rtr: Aptąsyk naštą, kad nestąsýt šienas Ktk. O kap pakraštėlius užlenksi ir drūtai juos siūlu prisiūsi, nigdi tau paklodės siūlai nestąsis Kpč. ^ Gyslos tąsosi, kudlos kratosi, nuogas skylės ieško (audžia) LTR(Mrj). ║ stumiant versti judėti kuria nors kryptimi, perkėlinėti, stumdyti, traukyti: Šakėm tą̃sėm puodus iš pečio LzŽ. Kačerga, ką iš pečiaus puodus tą̃so Grv. Kai paėmiau vežimėlį, tai ir tąsaũ Bgs. Pats tąsaũ ir akėju Pls. | refl. tr.: Jie tą̃sosi roges didžiausias NdŽ. 3. kibinti, stumdyti, draskyti, kamuoti: Vaikai tą̃sė tą šunį Mrc. Nėr vaikų – niekas katinų netą̃so Dglš. Aš apsigėrus buvau sau drąsi, nesidrovėjau, kad jauni tą̃sė JD613. Išeina až vyro – ir tą̃so, ir daužo, nieko nebežiūri Pnd. Krūva vyrų susbrukę vienas kitą už krūtų tąso, kūlokus kiloja Kpč. Netąsýk tu manęs, duok ramiai pagulėt Skrb. Tąsė, ištąsė iš miego, išvarė ant darbą Ps. Gizeliai jį (velnią) tol mušė, tąsė, plėšė ir draskė, kol jis nepasižadėjo mistrą palikt BsPI83. Kakta žemę muškime, gailėdamys tąsyto, raudodami žudyto SGI109. | prk.: Ir tąsydama jį dvasė bjauri ir šaukdama didžiu balsu išėjo iš jo GNMr1,26. Kad įeit velinas kūnan tikai žmogaus ir aname gyvena, tūlais būdais tąsydamas ir vargindamas jį SPII46. Sopulį neižsakytą, kuris tąso ir kremta širdį jų SPI160. ^ Kad tavę po smerčiai velniai tąsytų! Švnč. | refl.: Šuo su avele tą̃sos Ad. Tuoj prilėkė visokių baidyklių, ir jy ėmė su tom baidyklėm tąsytis LTR(Vb). Tą pat akimirką du žandarai kūliais nuvirto į vandenį, o kiti bejėgiškai tąsėsi su apspitusiais juos užpuolikais V.Myk-Put. Aukštaitis irgi žemaitis susiėmę tąsos V.Kudir. Girti, kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei vemdami tąsos K.Donel. ║ darbu varginti: Ne aš kelsiu anksti rytą, ne tąsýsiu nė rankelių, ne aš klosiu kraitelį JD1535. 4. traukyti, traukti tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą daiktą: Kirvis va su auselėm cviekam tąsýt Grv. Šitoj poliklinikoje man dantis tą̃sė Dkšt. Ana dabar dantis tą̃so – auksinių prisistatis Slk. Vištos kap botagus tą̃so kirmėles ir ėda, drasko ir ieško giliau Pls. Arklys tąsỹs šarą, i byrės iš ėdžių Vrn. Tą̃sė tą̃sė bolandą – ir paliko neišrovęs Slm. Eisma plaskanių tąsýti iš kanapyno Rt. Iš narų mes tuos vėžius tą̃som Pls. Iš po vištos tąsiaũ tąsiaũ, visus išnešiau kiaušinius Aps. 5. Eiš, Kpč tempiant tiesti, kloti: Tą̃sėm po pievas drobes dideles Srj. Ištęsiam an žolės ir tą̃som [audeklus] Rud. Boba po pievas pakulnius tą̃so Lb. ^ Ore čigonai juodą gelumbę tąso (dūmai) LMD(Sem). 6. I, NdŽ sunkiai nešioti, kiloti: Malkos tąsýt – tai ne teip kas – gi sunku! Mžš. Sandėly reikia maišai tąsýt – ne bobų darbas! Skdt. Pievos buvo labai šlapios, tai viksvas tąsydavo ant žagarų Kkl. Varo, kad tąsýtai žolę LzŽ. Išmirko bulbos, tai net iš [v]andenio tą̃sėm Lnt. Liūnai mūsų buvo, iš liūnų tą̃som [šieną] Aps. Daugumas nusispjovė ir liovės akmenis tąsę LTR(Km). Tu tąsaĩ i tąsaĩ tuos savo skurlius iš vietos į vietą kaip katė vaikus Sk. Tęsiau tęsiau, ko tik nepatrūkau betąsydamas Kpč. Kamgi tąsaĩ po tiek daug?! Slm. Vyrai ir seniau mažiau darbo turėj[o], moteros tą̃sė visa DrskŽ. Jei nevalgysiu, velnio, aš kojų netąsýsiu Drsk. Kas mane tąsìs (prižiūrės) šimto metų! DrskŽ. ║ sunkiai vežioti: Vis an pečių nešiojam nešiojam, o žiemą an roguičių tą̃som malkas Šlčn. Greita pagelba tai tą̃so ir tą̃so Varėnon šitas bobas Dbč. 7. paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: Kas gi bus, jei visi ims tąsyti į šalis valstybines lentas? J.Dov. Drobes iš svirnų tą̃sė Rod. Vilkai aveles pradėjo tąsýt iš gurbų Antz. Vanagų yra, viščiukus mažus labai tą̃so ČrP. 8. refl. NdŽ judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, pasileisti, iškliūti: Karves atveskit namo – tą̃sos Mžš. Besitąsýdama karvė gal i brizgilą nutraukt Jrb. Apsisuka tarp medžių [karvės], tą̃sos, draskos Svn. Invažiavo balon. Pradėjo arklys tąsytis, kūdra pasdarė, vanduva LTR(Pls). Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko BsPII319. 9. refl. N, NdŽ sunkiai, su didele fizine įstanga dirbti: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Jokūbėnas vis do tą̃sės tą̃sės, nebėdujo – i pamirė Str. Laukiau laukiau tavę malkų pjaut, boba tą̃sos tą̃sos, atejo jauni berniukai ir sutvarkė Slm. Tąsytis po operacijai ir jumi nesveika Mtl. Ko čia tąsaĩs, da trūkį gausi! Sdb. Kogi čionai tąsais su šitąj skrynia? Gdr. Nestąsýk su medžiais, da apsirgsi Dgl. Jūs su tais miežiais tą̃sotės, geriau pasisėkit dobilų Slm. Lig juodai naktelei su linais tą̃sėmės GrvT102-103. Dažnai tąsausi su kūlimu ligi Kalėdų Strn. Su vaikais viena tąsiaũs, vyras numirė Ad. ║ užsiimti, vargti, gaišti su kuo: Aš čia su taũ ilgai nesitąsýsiu – paliksi ir gulėk purvynėj Svn. Nėra kada man su svečiais tąsýtis Drsk. Nė to veršio reik, nė nieko – i tąsýkis par visą vasarą su juo Jrb. 10. refl. Rtr menk. slampinėti, valkiotis, bastytis, klajoti: Tą̃sosi vaikai apie tvoras ir nedirba LKT367(Al). Antaryt neyra vaiko – tą̃sosi kur Drsk. Kap šilta, ore tąsaĩs LzŽ. Tą̃sos be darbo bernynas Dglš. Geriau ką darbuitai namuosa, be ką tąsais Kpč. Nė kas girtas tą̃sės, nė girdėt buvo Rod. Kitas nevalgęs tą̃sos, o arielką geria Rš. Prageria – i tąsỹsies basas i grynas Drsk. Du katinai tą̃sos primesti, svetimi Pls. Dar tą̃sosi gal pora vilkų Mrc. Kiaulės apie kampą tą̃sosi, ir vištos ig vėlai vaikščioja Trak. Eik, an savo atšlaimo vaikščiok, čia netąsýkis Pb. Pradė[jo] tąsýties anas in kitas [moteris] Dglš. Su mergomi tą̃sėsi, su gitara DrskŽ. Po miškus, po raistus tą̃sęsis, tai jis matęs [gyvačių] Vvs. Kol tąsýsmės po tą Žagarę, visas laikas praeis Sk. Aš tąsiaũs po žmones su keltuvomi, arkliais Žrm. Kap [vištos] ilgai tą̃sos, tai lis Srj. Kataras žmogus tąsaĩs par pasaulį, tai visokių [pasakų] girdi Klt. Aš po visą Lietuvą ir Lenkiją tąsiaũs Dg. | prk.: Debesiai tą̃sos tą̃sos, o neužeina lytaus Onš. ^ Tąsos be darbo kap dūšia be daikto Ml. Tąsos kap dienas pardavęs LTR(Vs). 11. refl. NdŽ menk. nedorai elgtis, ištvirkauti, paleistuvauti: Mergų yr visokių, su ženotais tą̃sos GrvT69. Nestąsýk tu su ta boba! Lb. Tą̃sos pakrūmėm su bernais – ir da bus gera merga! Lel. 12. refl. sunkiai, šiaip taip vaikštinėti, judėti, krutėti: Dagi tąsaũs, da niekur nesopa Žl. Kolei matysiu – tąsýsiuos Skdt. Dar̃ vis reikia tąsýtis, daryt nieko negaliu Asv. Da verčiuos šiaip taip, kolei tąsaũs Sld. Senas užsilikęs, tai ir tąsaũsi dar Srj. Tik ką tą̃sos, senas suvisu Pb. Papulta an priekinės kojos, ir tą̃sos po gurbą su slastais [kiaunė] Antz. Tą̃sės tą̃sės kiauliotė – i išstipo Klt. ^ Dar̃ tąsaĩs kai vištėlis Dg. Tąsaũs kap kalakutas Mrs. Tąsaũs kap dūlys Mrc. Tąsaũs kai voras Žln. 13. refl. su vargu vykti: Keleivine [mašina] par daug reikia tąsýtis – visądien! Kp. Su motociklu man nėr sveikatos tąsýtis Aln. Vilniun nenori tąsýtis [dirbti] Pb. Kas gi tąsýtųs [į turgų], kad supirkinėt [obuolius] Mrk. 14. refl. menk. bylinėtis: Per sūdais tą̃sos OG142. Matyt, nenaudi žmonės, kad tą̃sosi po teismus Gs. Geriau yra su viens kitu sutikti, negu tąsyties po teismus Vd. Dar jie tebsitą̃so, t. y. tebsivaržo J. Už tą girią da valsčius tąsysis su ponu V.Kudir. Taip pas mus svietas įniršo bylinėtiesi, jog ne tik broliai su broliais, bet ir vaikai su tėvais ėmė tąsytiesi A1884,93. 15. menk. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant varginti, tampyti: Tą̃so mane tirtie kai maišą kokį Ukm. Tą̃so tuos žmones be reikalo Jnš. Kiek po kari čia žmonių tą̃sė Drsk. Par komisiją man tą̃sė tą̃sė, badė badė Imb. ^ Kai neisi dirbt, tąsìs kaip rupūžę po akėčiom Lel. 16. su savimi, kartu vedžioti, vežioti: Karvę ganau, pardien tąsaũ, o anys (vaikai) nepadeda Klt. Nuo septynių metų pradėjo tąsýt mama mane po mišką Adm. Nuo aštuonių metų motka ir tą̃so paskui save Vlk. | refl.: Tą̃sos [su jaučiais] po dirvą Pb. 17. tęsiamai tarti: Tie aukštaičiai labai balsius tą̃so Šil. Apie Kriaunas tą̃so labai kalbą Alks. Anies juokiasi, ka mes tąsýdami ūtarijam Ad. | refl.: Tie žodžiai visap tą̃sosi Vlkv. 18. sukelti traukulius, konvulsijas ir pan. negalavimus: Tą̃so gal priemėtis tą mergiotę, an daktarą reikia vežt Svn. Oras pritvinkdavo kraujo ir deginamos mėsos kvapo, nuo kurio tąsė traukuliai J.Avyž. Kad rėmuo netąsýtų, reik, kruopus išvirus, katilaičio atplaišas grandyti ir ėsti Šts. | refl.: Vienu laiku staiga visa išblyško, pradėjo tąsýtis NdŽ. Kaip pradeda anas tąsýtis kaip katinas Gdr. ║ impers. Gs, Alk, Drsk pykinti, versti vemti: Dūšią tąso vemti R83, MŽ109, N. Ale tik tą̃so i tą̃so mane Ml. Ligonį vis tą̃so ir tą̃so NdŽ. Nežinau, ką čia suvalgiau ar teip kas negerai, kad tą̃so vemt Krs. 19. šnek. nuolat dėvėti, nešioti, valkioti: Šito medžiaga stipra – visą vieką tąsýsi Švnč. Kokią klijonką duoda, persiuva, ir gerai tąsýt Vlk. Kožnądien neduodu tąsýt paltelio, pamainau burkele Klt. Kap insišlejoj[o], tai tik tą [suknelę] ir tą̃so Pv. Veltinių negaunu nusipirkt, turiu dar dvejus, dar nenoriu tąsýt Dg. Aš mamytės neklausysiu, šilko kasnykėlį netąsýsiu (d.) Dglš. | refl.: Vaikeli, aš neturėjau, tai tokiais aplopytais [drabužiais] tąsiaũs Kpč. 20. refl. ilgai gulėti, voliotis: Maž reiks in patalo tąsýtis, teip bijau Lel. ║ mėtytis (apie daiktus): Ką tą̃sos siūlai, geriau suaust Aln. 21. menk. valgyti: Mėsą užgynė, tai tą varškę tąsýdavo tąsýdavo Slm. Šviežienos turiat, tai dabar šviežieną tąsýkit Mžš. Tryda pjovė žąsytį, davė mergoms tąsýti, t. y. ėsti J. 22. Q637, CII1032 tęsti, delsti, vilkinti. 23. refl. tęstis: Nepaliaubančios kančios… nebus pabengtos, bet ant amžių amžių, kolei Dievas yra Dievu, tąsýsis DP527. ◊ ausìs tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausìs tą̃som Ml. ẽšerius tąsýti snausti: Ka linksi, tada sako: ẽšerius tą̃so Rš. Anas jau ẽšerius tą̃so Rš. Maũšos bar̃zdą tąsýti snausti: Va, jau anas Maũšos bar̃zdą tą̃so LKKXIII129(Grv). žỹdas tą̃so už nósies (ką) apie snaudžiantį: Va, jau tavę žỹdas tą̃so až nósies LKKXIII139(Grv). \ tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; panutąsyti; papanutąsyti; patąsyti; partąsyti; pertąsyti; pratąsyti; pritąsyti; raztąsyti; sutąsyti; užtąsyti

tąsyti sinonimai

Ką reiškia žodis tąsytinis? Visi terminai iš raidės T.