taukšėti reikšmė
Kas yra taukšėti? taukšė́ti, táukši (taũkši K), -ė́jo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, táukšėti KŽ; Sut, Kos55, N, L 1. intr. daužant kuo, kalenant kelti trumpus, skardžius garsus, tauškinti, kaukšėti, paukšėti: Meistras ilgai žiūrėjo ratą, taukšėjo plaktuku, tvirtomis rankomis mėgino, ar gerai sustatyti stipinai A.Vencl. Išėjo gana drąsiai, lazda piktai taukšėdamas Vaižg. Bėga vaikezas ir taukši lentele į tvorą rš. Tik slinko pro šalį žmonių šešėliai, taukšėdami į akmenis savo batais J.Bil. Vieną priešpietį sėdėjo Jonas Puodžiūnas savo kabinete ir, užsidėjęs ant nosies akinius, taukšėjo skaitytuvais A.Vien. Kas te táukši? – Ė stuobrį kapoja genelis A.Baran. Ko tik neišgirsi tose giesmelėse! Paršelį žviegiant, katelę miaukiant, putpelą taukšint J.Jabl. Taukšiu, tauškenu dantimis SD91. Táukši vilkelis dantimi Krn. Ką čia táukši?! Nieko negirdžiu, ką sako! Sdk. ║ atsitrenkiant į ką kaukšėti, pyškėti: Ant kojų jiems taukši medinės klumpės rš. Vieškeliu taukšėjo ratai rš. Kad ten nebūtų žmogaus, tai netaukšėtų kirviai ir nedžirškėtų pjūklai Db. Arklių kanopos taukšėdamos trinksėjo į grindinio akmenis rš. Girdėjosi, kaip taukši skalbiančių žlugtą moterų kultuvės J.Dov. 2. intr., tr. NdŽ taukšti niekus, plepėti. \ taukšėti; ištaukšėti; nutaukšėti; pataukšėti; prataukšėti; sutaukšėti