taupyti reikšmė
Kas yra taupyti? taupýti, taũpo, taũpė tr. I, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; L, LL246 1. DrskŽ, Grš stengtis neišleisti pinigų, dėti, kaupti juos atsargai: Ans tiek taũpė, piningo turėjo, negėrė, nekūrino Žeml. Abudu dirbo, taũpė labai, gal net per daug taũpė Krs. Brolis išmoko ir alkanai dienai, ką pelnęs, taupyti J.Jabl. Tiesa, Trumpjonis visą amžių taupė nuosavam ūkeliui I.Simon. Aš negersiu – taupýsiu Bgt. Reikia taupýt – ir kepurės negausi be pinigų Plš. Teip taupýt, sau gailėt – nu ką čia bieso! Mžš. Kai mes augom, taupýsi, pasičėdysi, daba nieko nečėdija Trg. Liuob žmogus tujau žemės stengsas įsigyti, ūkį įsigyti, liuob taupýs Kl. Vis teip anie taũpė, tvarkingai buvo Pln. Piningų nemoka žmonys taupýti Jzm. Nieko netaũpo, nieko nežiūria tie vaikai Erž. Jie dėjo piningus į taũpomą kasą Plšk. Taũpomoji kasa DŽ; Rtr. Taupomasis bankas L. Nebuvo mados, ka dėtų kas [pinigus] į taũpomąją kasą ar į banką Všv. Taupomąją knygelę saugojo žmona rš. ^ Taupýk skatiką juodai dienai Pšl. Jei dirbsi ir taupysi, tai vargo tikrai nematysi LTR. Ką taupysi, tą turėsi PPr200(Ut). Taupyk, kai esi jaunas; išleisk, kai esi senas LTR(Užp). Geriau taupyti negu barstyti LTR(Šmk). Šimtą nebijok parmokėti, tik grašį taupýk Kv. | refl. NdŽ, Šv. Taũpės, taũpės i pasistatė namus Klt. Suprantu, kad nelengvas jums ten gyvenimas. Taupykitės kaip beišmanydami V.Myk-Put. Kokia gi buvo alga: tik tik tik susimegzt, labai labai taũpantis Mžš. Jau taũpos lig paskutinio Plng. ║ rinkti, kaupti: Medžius kūrendavom, pelenus taupýdavom i šarmo pasidarydavom Krž. 2. stengtis daug nesuvartoti, kad liktų ilgesniam laikui, labai saikingai, po truputį, taupiai vartoti: Jie susiraukę žiūrėjo į juodą, susmegusią dirsinę duoną, į sviesto gniužulėlį, taupomą mažyliui rš. Taupýk: matai, ruduo, lašiniai baigiasi Bgt. Taupýdavo malkas, o dabar vienom malkom kūrena Trgn. Žibalo labai nebuvo, taupýdavo, vakarais neduodavo ilgai degint Lel. Tamsu i tamsu (nedega šviesos) – taũpo Klt. Miežių rindelį [vištoms] pasemia, žybt – ka tai taupýtų! Mžš. Mes per maža turime deguonies ir privalome jį taupyti rš. | Taupýkit (tausokit) savo jėgas BŽ24. | prk.: Poetas ne visada taupė žodį, kai kur neišvengė paviršutiniško aprašinėjimo rš. ^ Savo taupo, o svetimo laupo Kos212. Duoną taupyk rytojui, ne darbą Sln. Čėsą taupyk, darbą nesnausdamas daryk KrvP(Ašm). | refl. NdŽ: Mažiau beduoda maisto kažin kaip, taũpos (šykštauja) kažin kas Pp. 3. M saugoti, prižiūrėti, rūpintis kuo: Taupėm kumelę, nedirbom, o buvusi nedieni Šts. O kas tevi taũpė, ka tu sirgai?! Kin. Daba jau senstav, jug abudu tatai jug vienas antrą i betaũpov Slnt. Įsakė kareiviams taupyti gyvybą to kunigaikščio S.Dauk. Sveikatą taupýti DŽ1. Taupyk savo ir svetimą medį S.Dauk. Šaknys yra gyvyba medžio, todėl reik jas taupyti S.Dauk. | refl. tr., intr.: Ne vieno pėdo nepaėmė – kaip moka taupýties! Pvn. Oi, vaikel, vaikel, mes neįmanome kaip, o tu savęs nėmaž nesitaupai rš. 4. Akm, Jnš laikyti ką kur: Kam tu tą bergždinę taupaĩ valio[je]? Žg. Aš karvės netaupáu kūtė[je] Vgr. | refl.: Kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą, tegul tauposi namėj A1885,24. 5. KŽ, Prk čiaupyti, kraipyti (lūpas): Vaikas taũpo lūpas, matyties, nora valgyti Krt. Antukas tarsi susigėdęs vaipėsi ir lūpas taupė rš. Anos nesigėd nesutarpusiai vaipyties arba visaip išsiomijas lūpas taupýdamos MitI76. | refl. Kos234, K.Būg, NdŽ. 6. tapnojant daryti, formuoti: Voras, surinkęs trupinių kaupą, iš jų duonos kukulį taupo rš. | prk.: Daug jo (Strazdo) dainelių… laukia taupančios rankos, kuri surinktų, sutaisytų ir… užsiimtų spaudinimu TS1896,11(Vaižg). ^ Taupyk netaupyk – nesugydysi LMD. \ taupyti; ištaupyti; nusitaupyti; pataupyti; prataupyti; pritaupyti; sutaupyti; užtaupyti
taupyti junginiai
- (su)taupyti, eikvoti laiką, kas padedantis taupyti, laikyti/taupyti juodai dienai