tauta reikšmė
Kas yra tauta? 1 tautà sf. (4) 1. Sut, I, JJ, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LTEXI208 įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: Kas savo tautos ir jos kalbos nemyli, tas pagaliau nė savo motinos nemylės Žem. Gėda ant gėdos nemokėti tos kalbos, kuriąja kalbėdavo tėvai mūsų tautos M. Didžiajam meistrui regėjos dar maž teesą kareivių grumtis su tokia tauta, kaip buvo lietuviai ir žemaičiai S.Dauk. Visos indoeuropiečių giminė̃s taũtos dar tebebuvo viena tauta K.Būg. Tautõs giesmė (himnas) J.Jabl. Tautõs šventė J.Jabl. Tautų draugystė sp. Praėjo ir užsimiršo Kaukazo tautų tautelių despotų ir engėjų gadynė A.Vien. Turėjo plūst jop visos taũtos, arba giminės DP458. Ji (bažnyčia), nuplatus per visą pasaulį, pavildo visas šalis visų tautų, arba giminių DK40. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę SkvMr13,8. 2. žemė, šalis, kraštas: Bet jūs atėjot veizdėtų (žvalgytų), kur žemė (viršuje tauta) atvira yra BB1Moz42,12. Šlovingas yra vardas tavo po visas tautas (visosu žemėsu) BPs8,9. 3. Lex23, CI460, B955, R, R100, MŽ, MŽ130,362, N, [K], NdŽ, KŽ vokiečių kraštas, vokiečių žemė.
2 tautà sf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys; plg. 2 tausti.
tauta junginiai
- Amonitai (tauta), Čigonai (tauta)