tebe reikšmė

Kas yra tebe? tebe- praef. L, Rtr vartojamas su veiksmažodžių, būdvardžių ar prieveiksmių formomis žymint veiksmo tęsimąsi: Jis ten pat tebedirba, tebegyvena DŽ. Durys uždarytos, aš mislijau – tebemiegi dar J. Kai jis mirė, aš tebebuvau dar vaikas NdŽ. Tebeveikiąs ugniakalnis KŽ. Jis tebė̃r (tebe+yr(a)) vaikas NdŽ. Laikas tebė[ra] šalta būt Kv. Valgei valgei – ir pilnas bliūdas tebė̃r Ds. Diena dar ilga tebėrà DŽ. Jis čia tebėrà, dar neišėjo DŽ. Tebėra rugių, miežių tenai J. Nenusišluostei, rankos šlapios tebė̃rot J. Tebegyvi abu jo tėvai rš. Ar vis dar tebedaug sniego laukuose? rš.
tebè prt. K.Būg vartojama, atsakant vietoj viso veiksmažodžio su priešdėliu tebe-: Ar jie tebedirba? – Tebè! NdŽ.

tebe sinonimai

tebe junginiai

• Tebė (palydovas)