tekšt reikšmė

Kas yra tekšt? 1 tèkšt interj. OGLI290 1. NdŽ, DŽ1, Kv, Krž kartojant nusakomas nesmarkus skysčio tiškimas, lašėjimas: Jau lyna, po maželiu tèkšt tèkšt į langus Krš. Naktį tik girdžiu – tèkšt tèkšt varva nuo lubų Sml. Tèkšt tèkšt tèkšt kraujas bėga Gl. 2. drėbtelėjimui, krėstelėjimui kuo tirštu žymėti: Jeigu nepratęs, lubas nepatinkuosi: kai tik tèkšt, tai plept Snt. 3. kartojant nusakomas teškenimas, plekšėjimas: Vaikas per balą tèkšt tèkšt Al. Kaip žuvų išeina didelių, žuvys tik tèkšt tèkšt. Tai gražu būva! Lb. Tekšt tekšt laka kačiukai iš torielkelės Up. 4. NdŽ, DŽ1, Bsg nesmarkiam sudavimui, sukirtimui žymėti: Tèkšt su rankike par žandą ta krupė Krš. Tekšt kumelei su vadžia par šoną ir nuvažiavo Skr. Piršlys svočiai tèkšt per pilvą, kad ant stalo būtų pilna (d.) Grš. Tekšt it teliukui par snukį, kad buzos negeri NžR. 5. nesmarkaus numetimo ar įmetimo garsui žymėti: Tèkšt kapeiką į karboną ir įmeta Alk. Pats alkanas ir pavargęs prie darbo, o vis pirmą kąsnį Meškiui tekšt! LzP. 6. Kv nesmarkiam nukritimui žymėti: Tekšt iškrito iš rankų J. Ką būsiu laikęs – mun iš nagų tekšt ir iškrimta S.Čiurl. 7. Grž sudužimo garsui žymėti: Tèkšt ir sukūliau kiaušinį Jrb. Tèkšt ir suteškėjo stiklas – buvo karštas Dkš. 8. kartojant nusakomas kaukšėjimas: Ponas tèkšt tèkšt tèkšt pakajelin – atsinešė kančiuką Prng. Senovėj ėjom su klumpėm tèkšt tèkšt tèkšt Prn. 9. atsitrenkimui į ką kietą žymėti: Žagrė tèkšt į akmenuką – arkliai stabt Ig. 10. greitam, staigiam veiksmui žymėti: Tik tèkšt ir nuvažiavau į Marijampolę Dkš. 11. staigiam trenksmui ar smūgiui žymėti: Tèkšt perkūnas ir užmušė dvi aveles Krn.
2 tẽkšt interj., tékšt K, KII105, NdŽ, Jn(Kv) 1. kartojant nusakomas smarkus skysčio tiškimas, lašėjimas: Dideliais lašais, smarkiai lyna, tékšt į langą, tékšt Krš. Tékšt tékšt tokie lašai į akį DūnŽ. 2. smarkaus suteškenimo, suplekšėjimo skystyje, nukritimo į skystį keliamam garsui žymėti: Ėjo lieptu ir vėl tẽkšt į vandenį Vdžg. Šlapi kapai, tékšt grabą į [v]andinį duobė[je] Krš. | prk.: Vos baigė mieste mokyklą, tekšt vargšelį tiesiai į mūsų purvynus rš. 3. KŽ, Krš stipraus smūgio, mušimo garsui žymėti: Tékšt tékšt par snukį – tokia ana Rdn. Anam tik tékšt su kūgiu per nagus Jrk. Tekšt musę pri sienos ir vėl visą dieną vartos kaip paršas lovo[je] Skdv. Pabandė į bokštą kopti, plytą nuspyrė – vokiečiui į pakaušį tekšt, vieną ir užmušė P.Cvir. Karuomenė ka pradėjo duot: tekšt, tekšt Btg. 4. smarkiam numetimui, nukritimui, nugriuvimui žymėti: Ans tik tẽkšt peilį ant stalo KŽ(Jrk). Tékšt iš dantų kaip tai varnai sūris NmŽ. Ta mergučė tą kiaušinį tékšt iš rankų Jrb. Tékšt silkę už uodegos DūnŽ. Lašinių pameta – tékšt an stalo DūnŽ. Pagriebė jis man tą mėsą, tẽkšt kertėn Mžš. Su šake tus runkulius kai rupkę bast (pasmeigė) – tẽkšt Erž. 5. dužimo garsui žymėti: Tékšt kiaušinis į aslą Jrb. Tẽkšt ir nebėra smalinio (Velykų kiaušinio) Grž. 6. kartojant nusakomas klampojimas: Vaikas tẽkšt tẽkšt į sniegą – kelnikes ir sušlapo Vdžg. 7. šiaip kokiam netikėtam, greitam veiksmui žymėti: Užvarė [arklį], tẽkšt [vežimą] pervertė Užg.