tendencija reikšmė

Kas yra tendencija? tendeñcija sf. (1) DŽ, NdŽ, TŽŽ; L, Š, Rtr, LL253 1. kryptis, kuria vyksta koks nors procesas, raida: Žmogaus amžius turi tendeñciją ilgėti DŽ1. 2. žmogaus psichinis polinkis į ką nors; veiksmų, pažiūrų kryptingumas, linkmė: Liaudiška švietėjiška tendencija jau iš anksčiau man nebuvo svetima rš. 3. TŽŽ išankstinė mintis, nusistatymas. 4. grožinės literatūros kūrinio visuomeninė politinė idėja, tezė, kurią autorius sąmoningai stengiasi perteikti skaitytojams, klausytojams: Knygos tendeñcija labai ryški DŽ1.

tendencija sinonimai

tendencija junginiai

• vyraujanti kryptis/tendencija