tinti reikšmė
Kas yra tinti? 1 tìnti (týti K, KŽ, Rmč), -a (tẽna), týnė (tỹnė) K, ArchXVI418, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ 1. tr. S.Dauk, I, K, Š, Rtr, Zt, Knv, Vrn, Vrnv, Vkš, Lkž, Rt, Užv, Vyž, Klp, Prk plakti (dalgį): Su kūjaičiu dalgį tenu ant tintuvo J. Tìna kūjeliu an bobelės Dbč. Kalvis padarė kūjelį ir bobukę dalgei tint Kpč. A tu matei, kaip tìna dalgį? Prk. Kap kas týnė dalges in norago Dv. Klepukas, ką dalgį tìnam Pls. Va tep: tuk tuk tuk dalgę tìnt reikia, kad imt žolę Šlčn. Šienaut moku, ale dalgės tìnt nemoku Mrk. Týnė ir išmušė pabarzdį Ds. Storas dalgis nespėrus tìnti Šts. Piemuo – košę kriušti, vyrai – dalgius tìnti Brs. Ans nė dalgio nètina, nė šieno nepjauna Slnt. Tìna dalgę, pjaut eis Btrm. Par pietus dalgius tìnsma Pln. Sėdėjo senis Grigas pasvirnėje ir tynė dalgę V.Krėv. Ėmė tinti. Tin tin… Jau ašmens ploni Vaižg. Girda, kad tìna dalgius kiemūse Nv. Jauni pusvaikeliai dalgį betindamys būs ir užmigę Plt. Trečion dienelėn tyniau dalgelę, pjoviau, švytravau žalią žolelę LTR(Vs). Tau nepritinka toksai darbelis, tik tau pritinka tinti dalgelis LTR(Šv). ^ Dalgės tinti tingėjo, šienaujant pilvas skaudėjo KrvP(Mrk). 2. tr., intr. Skd, Varn mušti, pliekti: Į ausį jam týniau, t. y. mušiau J. Ir ėmė jam šonus tìnti J.Jabl. Pati, išlaužusys iš toros pamietį, ėmusi tinti par šonus S.Dauk. Vėl šunelį vargšą varė, skaudė, tynė, kad jis pono turto nuo vagių negynė rš. Pradėjo tus velnius tìnti (ps.) Gd. 3. intr. šnek. sparčiai eiti, minti: Vedu tìnav klumpius pametusiu Ggr. ║ tr. vaikščioti: Týniau ir týniau [Kalvarijos] kalnus Šts. \ tinti; atitinti; įtinti; ištinti; nutinti; patinti; partinti; pertinti; pratinti; pritinti; sutinti; užtinti
2 tìnti (týti K, KŽ, DrskŽ), -sta (týsta K, KŽ, Lkm; SD1152, SD310, MŽ, N, -a LKKXIV203(Zt); N), -o (-ė DrskŽ) K 1. intr. SD1152, SD310, Sut, N, K, M, LL210, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ nenormaliai plėstis, brinkti, plisti (apie audinius): Koja tìnsta J. Labai kojosa puolė, pradėj[o] kojos týt Kpč. Anas gi palakstė basas po rasą, ir pradėjo kojos tint KlbIV86(Mlk). Kol neaudė, netìno, paaudėj[o] – ir sutino kojos Vrn. Ta koja juk nė týsta, nė mėlynuo[ja] Jrb. Jai kojas atleido tìnę Jrb. Apstojo tìnę J. Arklys stovi, arkliu tìnsta kojos Pb. Pradė[jo] ranka tìnt, net pažastin eina Klt. Jeigu tìs, reiks gramdyt kaulą LKT199(Žal). Tìnsta pirštas – jau ką pasivarei [po nagu] Slm. Parsigando, tai mat jai pradėjo tìnt burna, dantys, smagenos pradėjo tìnt Mžš. Bitę apžiojau – tìno ištino burna tei [p]Vdžg. Kai vapsva įkanda, labai sopa, ale netìnsta Svn. Kitam nelabai týsta, o kitam týsta labai [, kai įgelia bitė] PnmŽ. Juodas tokis didelis grambuolys jei inkanda, tai labai tìnsta Dg. Kad neažukalbinykautai, tai moža karvė tiñt tiñt ir pasgynėtų Šlčn. Iš bado ir tìnsta Vvs. Žmonės pradėjo tìnt, mirt – labai didelis badas buvo Upn. Žmonės tino iš bado ir mirė badu V.Piet. Vaikai tysta, o čėsais miršta nuog bado be penukšlo savo MP167. | prk.: Galva tino naktimis nuo tokio skaitymo, akyse raibuliavo J.Balt. Smegenys tinsta nuo aibės klausimų rš. ^ Jei rankos netins, medaus neturėsi LTR(Srj). 2. intr. [i]stingti, tirštėti, tenėti: