tirpti reikšmė
Kas yra tirpti? tir̃pti, -sta, -o intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, DrskŽ; M, L 1. keisti būvį skaidantis kitoje (ppr. skystoje) medžiagoje: Saldykiatės kavą, tetir̃pstie cukrus Bt. Širyt eisiu trąšų sėt, jei bus lytaus, tegu tir̃pstie Erž. Pasūdo vandenį puoduke, kiek tik tirpsta vandeny druska, tuo vandeniu pašlapina savo ranką ir su ja paglosto sergantį gyvulį LTR(Slk). Natrio druskos vandenyje gerai tirpsta rš. Dervos netirpsta vandenyje rš. Nafta gerai tirpsta spirituose rš. 2. SD188,367, CII460, R, R313,411, MŽ, MŽ419,554, Sut, KBII159, N, K, LL251 lydytis, leistis; leidžiantis nykti: Tirpstu, teku SD319. Skaurado[je] tir̃psta taukai J. Tir̃pstą taukai – nedėk šiltai Rdn. Ant vėsesnio dūmo rūkydavom [dešras], ant karšto – tir̃psta Pšš. Saulė švieta – i tir̃psta tie koriai Brs. Švinas – tas tir̃psta, labai sunkus Plšk. Kelmai dega, smala tir̃psta, verda Vg. Sniegus jau tir̃psta, pavasaris LzŽ. Ledas tirpsta R39, MŽ52. Pamažum šiemet tir̃po sniegas Grv. Sniegas leidas nu kalno, tir̃psta Krš. O nu kepurės sniegai tir̃psta i bėga mun par žandus Kl. Ka ledas tir̃psta, jug [v]anduo nešaltas Trk. Naktį pašalo ir, kai užtekėjo saulutė, tirpo ant medžių šerkšnas A.Vien. Naujai nulipinti koriai esti balti; šildomi tirpsta iki paskutiniam trupinėliui A1885,128. Orui labai atšilus, pagauna sniegai ant aukštųjų kalnų tirpti Kel1863,11. | Ale liuob būs tų žiemų, kai langai liuob nebtir̃ps Pln. | prk.: Troba ne tatai šilta, bet tir̃pstanti (labai karšta) Šts. Lašiniai anam (riebiam) tir̃psta lauk [saulėje] Žg. Mūrai tir̃psta, kad sako pamokslą Šts. Kopūstai y[ra] tir̃pstą (labai skanūs) Šts. Par jį darbas dega tir̃psta Ktk. ^ Vasarą netirpsta, o žiemą nesušąla (akmuo) LTR(Brž). tirptinaĩ adv.: Galėjo sutirpti tirptinaĩ anie LKT58(Ms). 3. prk. pamažu nykti, mažėti, dingti: Viskas tir̃po tir̃po po truptį ir viškum prapuolo Slm. Kaip greit pinigai tir̃psta: tik paėmei – ir nebėr Dbk. Už trobų nugrovimą tura gautūsius [pinigus], i tir̃psta tir̃psta – vaikai prašą Krš. Žiūriu, kad sausainiai tirptè tir̃psta nuo stalo Upt. Teta verpia ratelį užgulusi, o kuodelis trūkčiodamas tirpte tirpsta S.Čiurl. Šiemet tir̃po tir̃po [žolė] – nei lietaus! Mžš. Tik regis tir̃psta tir̃psta šienas Klt. Kalvutėje stovi vaikai ir moja kepure aukštybėse tirpstantiems paukščiams P.Cvir. Žmonių būreliai gatvėje tirpo K.Bor. Ima brėkšti. Gryčios kampai žiluoja, tamsa tirpsta V.Bub. Norėjo kaži ką sakyti, bet žodžiai tirpo ant lūpų Žem. Bet tirpo čia jų visų galybė, kaip tirpsta šaltas sniegas, nušvitus pavasario saulelei V.Krėv. Mūsų senosios tarmės tirpte tirpsta, vis labiau įsigali bendrinė raštų kalba J.Balč. Tėtė tir̃psta kap žvakė, mama dar laikosi Dkš. Žmogus sensta, ir sveikata tir̃psta Krok. Žmonys teip tir̃psta, kaip sniegas pavaserį Skd. Sveikata jos pamažu tirpo, dūlėjo kaip medis J.Paukš. Labiausiai miestuose lietuvystė tirpsta kaip sniegas pavasario laike TS1899,10. 4. Švnč, PnmR, Ob, Antš prk. leipti, salti (nuo malonių jausmų): O aš tirpaũ iš džiaugsmo Dkš. Tėvai tirpte tirpsta iš pasitenkinimo, kad jų vaikučiai taip gražiai griežia! Db. Žiūrovai švyti, tirpsta iš pasigėrėjimo K.Saj. Jai vyras į kojas pažiūri, jau ji ir tir̃psta Skr. Davatkėlės sutikdavo tirpstančiais iš pasigėrėjimo žvilgsniais ir maldingais atsidūsėjimais V.Myk-Put. Dvasia man tirpsta iš gailesčio V.Kudir. | Šuva puola tai ant žmogaus, tai jam po kojų vyniojas, net tirpsta LTR(Kp). 5. SD114, N, I, K, LVIV197, LzŽ, Dv apmirti, stirti, stingti: Mano koja besėdint tir̃psta J. Ranka pradėj[o] tir̃pt – kap badinėt Drsk. Rankos tuojaus tir̃psta tir̃psta, bado kai adatums Vdk. Rankų pirštai tir̃psta dideliai nu darbo Krtn. Plaku parnakt rankas – tir̃psta Klt. Sako, jai rankos ir kojos tir̃psta, už šąla Krs. Negaliu pastovėt – kojos tir̃psta Brž. Kojos ka tir̃pdavo, smilkdavo par žiemą Lkv. Buvo muno pradėjusi krūtinė teip tir̃pti Kl. Jaučiu, kad veidas tartum tirpsta, tartum kažkas bėginėja po oda I.Simon. Kūnas tirpo, širdis plyšo, kad veltui žuvo visas jaunimas V.Krėv. Sopa kojelės nuo kelionėlės, tirpsta peteliai nuo muškietėlės LTR(Vs). ^ Jei subinė netirps, tai i į špūlę nebirbs LTR(Vdk). tirptinaĩ adv.: Ranka tir̃psta tirptinaĩ Kv. 6. prk. būti neramiam, labai jaudintis, nerimti, nenustygti: Ana nat tir̃psta, kaip nori eit in darbą, o aš sėdžiu, i gana Aln. Teip noria eit vakaruškon, kad net tir̃psta Ob. Aš jau tirpstù – man jau reikia in darbą lėkt Vb. Tir̃po vaikas iš namų eidamas, ka tik vaikam lėlių šitų (vaikiško filmo) nepražiūrėt Ant. Būdavo, tirpstù in uogų Aln. Arklys tirpsta ant vietos, tik leisk lėkt Ėr. ◊ aũsys tir̃psta 1. sakoma kam labai atidžiai klausantis pasakojimo: Liuob aũsys tir̃ps besiklausant Kal. Pasakė tokį pamokslą, jogei klausytojų ir ausys tirpo M.Valanč. 2. BŽ92, Ser darosi gėda: Blevyzgų besiklausant ausys tirpo LzP. [net] burnojè [tirptè] tir̃psta Grd labai skanus: Burnõ[je] tir̃psta duonikė – o skani! Krž. Barankų nupirksi, valgysi – burnõ[je] tir̃ps Yl. Pyragas burnõ[je] tirptè tir̃psta Vkš. Skanybė obūlių – burnõ[je] tir̃psta Krš. Gardūs obaliai – net burnõj tir̃psta Klt. Tokie lašinukai tirpte tirpsta burnoj J.Dov. Sūris buvo kirviu skeltas, o sviestu blizgėjo ir burnoj tirpo S.Čiurl. net rañkos tir̃psta apie labai norintį, nekantraujantį ką paimti: Prie knygos net rañkos tir̃psta Tr. rañkose (naguosè) [tirptè] tir̃psta BŽ102, End, Vvr, Kv, Mrj, Kt gerai, lengvai sekasi, greitai padirba: Jai darbas tir̃psta rañkose Šn. Jo rankõs[e] darbas tir̃psta Ktk. Visus darbus ji nudirbo, darbas rankose jai tirpo S.Nėr. Darbas jai tirpte tirpsta rankose Žem. Ką pačiupinėja – tirpsta jo naguose Žem. O ruoša tirpdavo jos rankose A.Vien. širdìs [tirptè] tir̃psta maloniai veikia, nuteikia: Gan gražiai kalba, bet kai prabilo kunigai, tai net širdis tirpsta Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok Vaižg. Širdis mano tirpte tirpo iš džiaugsmo Š. \ tirpti; aptirpti; atitirpti; įtirpti; ištirpti; nutirpti; patirpti; pertirpti; pratirpti; pritirpti; sutirpti; užtirpti