trinktelėti reikšmė
Kas yra trinktelėti? trìnktelėti, -ėja (-ia RŽ, Š, NdŽ, KŽ, -i Slk), -ėjo RŽ, DŽ, Jrb, Mžš, Sb, Lb, trinktelė́ti, -ė́ja, -ė́jo GrvT83 1. intr. sutrinksėti, bilstelėti, barkštelėti: Kažin kas trìnktelėjo ant aukšto, gal mėsa nukrito Rd. Gatvėje trinktelėjo automobilio durelės rš. ║ sugriaudėti: Netoli trìnktelėjo, kad šiteip langai žvaga Slk. Tik trìnktelėjo – ugnis pasipylė Sb. ║ pokštelėti (šūviui, patrankai ir pan.): Kažkur toliau porą kartų trinktelėjo patranka J. Dov. Šūvis trinktelėjo dusliai kaip baslio lūžis rš. 2. tr., intr. Š su trenksmu suduoti, sutrenkti: Trìnktelėjo tėvas i vaiką užgavo Rm. Trìnktelėjau su koja į žemę, tai jis kūlverstais išlėkė pro duris J. Trinktelėjau su kojele, kelkis, motušelė LTR(Dr). Trinktelėjo kumščiu į stalą ir pabrėžė: – Visus priversim A.Vien. Dar sykį kilstelėjo ranką prie kepurės prižiūrėtojas ir, trinktelėjęs užkulniais, išėjo rš. Verutė permindavo staklių pakojas, trinktelėdavo skietu ir imdavo pasakoti apie karalaitę rš. Galop urvas pasidarė toks siauras, jog aš trinktelėjau galvą į jo viršų ir apsvaigau J. Balč. Tada vienas olandų jūrininkas, trinktelėjes į stalą alaus ąsotį, pareiškė: – Didelio čia daikto! K. Bor. ║ su trenksmu uždaryti, užverti (duris, vartus ir pan.), darant, veriant sutrinksėti: Ka duris trìnktelėjo, durdavo širdį Vl. Duris trìnktelėjo, o pačios tai nematyt Jrb. Kap trìnktelės eidamas durim, tai neit langai sudrebėjo Mrj. Trinktelėjęs durimis, išspruko Grigas iš pirkios lyg šimto šunų genamas V.Krėv. Smarkiai trinktelėjusi durimis, Karolina išbėgo iš kambario J.Marc. Trinktelės [duris] įėjusi, o paskui eina pažiūrėti, ar tikrai ir ar gerai uždarė J.Balt. Ji trinktelėjo vartelius, užbėgo laiptais ir neatsigręždama įėjo į vidų rš. ║ impers. krestelėti, stuktelėti: Sena nevaikščiok mašino[je]: kaip trìnktelės, nenusitūrėsi Rdn. Biškeliuka trìnktelėjo [vežant] – subinkaulis ir įlūžo Krš. Bet kodėl aš pajutau – trinktelėjo, kai pervažiavau [mašina] dviratį K.Saj. 3. tr., intr. garsiai užgriežti: Kai jis užbaigė, orkestras trinktelėjo maršą J. Dov. Visi aikštės reproduktoriai trinktelėjo himną rš. Kartais trinktelėdavo orkestrai rš. 4. intr. su trenksmu kristi, parpulti: Mašina į griovį kaip trìnktelėjo! Trk. 5. tr. su trenksmu numesti, nusviesti: Granatą sau po kojų trinktelėjo rš. 6. intr. staiga mirti: Nesirgęs nei nieko trìnktelėjo – ejo an kiemo ir atvirto Pl. 7. tr. kiek atsigerti svaiginamųjų gėrimų, truktelėti: Gerai! tik truputį palauk, einu arielkos trinktelėt! LMD(Grv). ◊ į gálvą trìnktelėti apsvaiginti: Tas alus jau trìnktelėjo į gálvą Rdn.