tūba reikšmė
Kas yra tūba? 1 tūbà sf. (4) K, NdŽ, KŽ, (2) žr. tūbas: 1. SD250, R, MŽ, Sut, Kos56, N, M, BzBkIII11I, LsB228, K.Būg, LL281, VĮ, Rtr, BŽ52, FrnW Plaukus į tū̃bą suvelti K. Buvo šarvų vietoj briedena, jei tos neturėjo, tūba ar lunkų kyrėju dangstės į karę jodamys S.Dauk. 2. R140, MŽ184, J.Jabl. 3. LKAI145(Škn, Ul) kailiniai. 4. KŽ, Sk, Dov flk. tariamas padedantis velti daiktas, kurio vėlėjai siųsdavo neišmanėlį parnešti iš kaimynų, norėdami iš jo pasijuokti (mat kaimynai prikraudavo jam maišą akmenų, plytų ar ko kito): Nueik pas susiedą tūbos parnešti! MitI236(Šd). Jonuk, bėk pas kaimyną tū̃bos – moterys žada pirštines velt Šl.
2 tū́ba sf. (1); LBŽ žr. tūbė: Tūba pas mum išauga didelė: tokia varpa, lapai pilki, žydi geltonai Vk. Tūbos sausom galvenom smilko ausis skaudamas LMD(Sin).
3 tūbà sf. (3) DŽ, NdŽ, TrpŽ 1. SkŽ44 toks minkšto metalo ar plastmasės vamzdelis (tūtelė) tepalams, pastai, dažams ir kitoms pusskystėms medžiagoms laikyti: Ant grindų pilnos ir tuščios sumaigytos dažų tūbelės, kartono lapai rš. 2. MuzŽ, LTEXI444 muz. žemiausiojo registro varinis pučiamasis instrumentas: Į simfoninį orkestrą valtorninę tūbą įvedė R. Vagneris rš. ║ dūda: Atrado bobutė du ragu didžiu, iš jų pasidarė dvi graži tūbi (d.) Švnč. Ralio, mano avyte! Šilkų vilnytė, zerkolų akytės, tūbų rageliai NS263.