turtuolis reikšmė

Kas yra turtuolis? turtuõlis, -ė smob. (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ; K.Būg, Rtr nj. kas turi daug turto, turtingas žmogus: Iš turtuõlio pasidarė vargingas Plšk. Jie tokie turtuõliai – kas ant skūros, i ant tvoros! Šmk. Turtuoliai ir varguoliai maišosi, kunkuliuojasi, vienas šen, kitas ten laksto, ieško sau geresnio gyvenimo Žem. Žmonės vadino jį turtuoliu ir manė, kad ir skatiko jisai gerai turįs V.Krėv. | prk.: Mes amžino kelio benamiai keleiviai, mes žemės turtuolės vaikai B.Braz. ^ Paskui turtuoliùs nesuspėsi BŽ575. Turtuoliui tiesa nereikalinga: jis be jos amžių gerai pragyvena TŽV594. Atrodo iš kalbos turtuolis, o namie – varguolis KrvP.