tyčia reikšmė
Kas yra tyčia? 1 týčia sf. (1) K, tyčià (4) 1. Q533, N, Rtr, FrnW, KŽ kas iš anksto apgalvotai, siekiant tam tikro tikslo, padaroma, klasta: Týčios darbas DŽ. Neapibrėžtoji tyčia TTŽ. Netiesioginė tyčia TTŽ. Paslapties pagarsinimas gali būti tiesioginė tyčia rš. Nepranešimas apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą yra tiesioginės tyčios nusikaltimas sp. Manoma, kad čia piktas tyčios padegimas rš. 2. pajuoka, pasityčiojimas: Užliko ne gyvyba džiaugties, bet tyčiai vargų S.Dauk. 3. N, J atkaklumas, užsispyrimas. 4. daugybė, gausybė: Tyčia žmonių CII1133. Ir štai tyčia kiaulių gulėjo ant lauko CII1133. 5. scom. žr. tyčiolika 2: Čiučia liulia tyčiõs vaiką (ps.) J. Čiūčio liūlio týčios vaiką (ps.) Snt.
2 týčia adv. K, tyčià BS23 1. Sut, N, K, M, LL265, Š, Alv, Srj, Všk, Kv, Lž sąmoningai, specialiai: Žodžiai týčia mano pabrėžti NdŽ. Týčia nesako Dkš. Jis tyčia tyli J.Jabl. Týčia nedavė jam paskaityt to laiško, kad nesužinot teisybės Krs. Tu juokeisi i mūs týčia Nm. O aš tatai týčia gulu i neveizu Grg. Vienas netyčiom prieina arčiau, kitas ir týčia Sb. Ąžuolą týčia kieme augydavo – padaro pasoginę šėpą Sdb. Darželis týčia kiaulėm laikyt Kpč. Týčia atsistojau ant rogių i žiūrėjau: gal dvidešimt stirnų! Mžš. Čiūčia liūlia týčia liktas vaikelis (flk.) Lnkv. Tankiai eina į bažnyčią, jau maldingos rodos týčia JD538. Eina vyrai in bažnyčią pasirodyt mergom týčia (d.) Lbv. Tyčia ar netyčia iš rankų paleidau lentgalį, kuris mane taip puikiai kėlė į viršų A.Vencl. Tyčia atvažiavome iš vakaro, kad numigę ryt pasišokti būtume smagesni V.Myk-Put. Susiglaudusios jų (eglaičių ir pušikių) viršūnės, tarytum tyčia, dengia nuo saulės skujais apibirusią žemelę Žem. 2. NdŽ juokais, nerimtai: Jis týčia tai pasakė, juokaudamas DŽ. 3. NdŽ iš patyčių. 4. Prn tikrai, iš tikrųjų: Čia týčia dailus raštas to audimo Gs. Gyvenu týčia puikiai Gs. Iš ryto týčia šalta buvo Zp. Matau, kad šalmas tyčia gi puikus ir galvai ricieriaus galėtų tikti V.Kudir. Traukia Mauškus maišą išsišiepęs: maišas tyčia sunkus V.Piet. ◊ kaĩp (lýg NdŽ) týčia NdŽ sakoma stebintis kokiu sutapimu, netikėtumu: Kaĩp týčia neturim kuo tave pavaišyt Smln. Nu tai atejo pažiūrėt vokietys, ir [paslėpta] karvė kaĩp týčia sumykė Jž. Kaĩp týčia toks birželis buvo, nedavė šienaut Krs. Norėjom rugius nešt, o čia kaĩp týčia užėjo lietus Skrb. Užvakar gegutė mañ' be kapeikų užkukavo – kaĩp týčia nepasiėmiau Mžš. Svočiutės lýg týčia nulūžo palyčia (d.) Grl. põ tà týčia lyg tyčia, dėl patyčių: Su šeimyna nėkas nėra, anie viską po ta tyčia dirba, ir tiek TDrVII79. tám týčia NdŽ, Alz, Mžš, Trgn, Dg, Srj, Pžrl, Tlž specialiai: Tám týčia važiavo Panevėžin Rgv. Tám týčia tokios durų stūmos būva KzR. Kitąsyk tám týčia kurdavom rūktį, ka gyvolių uodai nepjautų Erž. Tám týčia repliukių neturiu PnmA. Būdavo tám týčia jaujos javam kult Nj. Seniau tám týčia darydavo autus Sdb. Vežimas padarytas tám týčia Jrb. Gatvėse vaikai dainavo tam tyčia sudėtas apie ją pajuokimo dainas J.Balč.