ūdyti reikšmė

Kas yra ūdyti? ū̃dyti, -ija (-yja; [K]), -ijo (-yjo; [K]) (plg. brus. гyдзiць) tr. BS36, K.Būg, BŽ33, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Kv; MŽ, N, ū́dyti J.Jabl, Rtr, ū́dyti, ū́do, ū́dė KŽ 1. Q376,442, Kp, Km, Ln, Sv, Pg, Auk, Plv, Jrb, Šk, Šn, Vkš, KlvrŽ, Užv, Kv barti, plūsti: Už menką nieką ana savo sūnų ū̃dija Varn. Pijuką ū̃dyk, kad negertum J. Neūdyk vis ir vėl, jau tavo giesmė man iš galvos žinoma Sg. Kad tau ir patinka būti teip visų ū̃dijamam Brs. Ū̃dyk neū̃dijęs – kaip į sieną Lk. Japono gobši moteris, vos metams po vedybų praėjus, Uogelę kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine, veltėde P.Cvir. Slinkiai y[ra] ūdijamys šarpiųjų Šts. Baik tu mane ū́dęs, mažas aš ar ką? Rdd. Ū̃dys mane anytėlė par visą amželį JD826. Musė ūdijo ašvienį: kaip tu, sako, slinkas esi S.Dauk. Garnys pradėjo ūdytie vanagą tais žodžiais Tat. ^ Senam ir mažam blogai – visi ū̃dija Krš. ║ priekaištauti, prikaišioti: Kai pradėjau gražiai ūdyt jo nuodėmes, tai tuoj pradėjo verkt Pkp. 2. DŽ1, Kl, Gršl, Pvn, Pv, Skdt, Rgvl barant raginti ką daryti: Ū̃dyk ū̃dyk, o iš savęs netura noro dirbti DūnŽ. Pry darbo aną reik ū̃dyti – pats neita Kv. Nieko nedirba, ūdyk ir ūdyk kaip šunį Kp. Jam pati nerūpi, žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti Žem. | Ir kiti mūsų laikraščiai gana tankiai ūdijo, kad ir mergaitėm būtų duodamas mokslas VŽ1905,58. 3. erzinti: Ūdyk, ūdyk šunis, ar neįkąs tau? Tj. \ ūdyti; apūdyti; atūdyti; daūdyti; įūdyti; išūdyti; nuūdyti; paūdyti; priūdyti; suūdyti; užūdyti