ūgis reikšmė

Kas yra ūgis? ū̃gis sm. (2) KBII68, K.Būg, DŽ, FrnW; N, L, Š 1. Skdv, Pv, Nm, Kp, Kkl kieno nors išaugtas dydis, aukštis: Ūgio buvo vidutinio A.Vien. Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Mudu vienu ūgiu augova ir nokova J. Lygio ū̃gio vaikai Rdn. Ū̃gio sulig manim NdŽ. Jie užaugę savo ū̃gį NdŽ. Šio meto ū̃gis čia aiškiai regimas KII362. Drabužiai ū̃giui nepritaikyti NdŽ. Ans išsities ant pilvo i pasimieruos visu ūgiù Krt. Ū̃gio buvo didelio – toks vyras! Bb. Bernas – ū̃gis kap vaiko Drsk. Aš mažo ū̃gio, kiek čia manę tera">tėra Sdb. Pagal savo ū̃gį ji nesudžiūvus Dgp. Dar aš neužaugau nei pusę ūgelio, da aš nemokėsiu vargtie vargelių LTR(Lbv). Oi kada mudu užaugsime, lygų ūgelį statysime? DvD158. O kai užaugsi visą ūgẽlį, padovanosiu aukso žiedelį (d.) Kp. O da n’užaugo pusę ūgẽlio, padovanojau šilkų kuskelę JV920. Rytuose per du žmogaus ūgius pakilęs mėnuo sumažėjo, išblanko ir pašviesėjo V.Myk-Put. Ūgiu lakštingala prilygsta žvirbliui sp. Diemedėlio aukštas ūgis, skarotos šakelės LTR(Šd). Einant miežių sėti, reikia pasiimti kišenėn akėčių kuolą: tokio didumo bus miežių varpos ūgis TŽIII367. ^ Tokis jo ū̃gis, tokis protas DrskŽ. Didelis ūgiu, mažas protu KrvP(Brž). Duok Dieve razumo, ū̃gio gana Mlt. ║ nuaugimas, sudėjimas: Mes mislijom, kad jis jau tokio ū̃gio, tokio augumo J.Jabl. Kaip jau katram tas ū̃gis, kitam tas ū̃gis su partraukiu (talija) Žml. ║ prk. raidos laipsnis, lygis: Vienas svarbiausių mūsų kritikos uždavinių taip pat turėtų būti ir lietuvių literatūros ūgio kėlimas K.Kors. Mūsų kultūros ūgis, kuriuo dabar galėtume pasirodyti, yra pažangos vaisius kelerių paskutinių metų A.Sm. 2. M, Sb amžius, augumas: Mano tėvelis mane paliko tiktai a dešimt metų – tokio ū̃gio Bsg. Nelaimingi šito ūgio berniokai – išraškys visus kaip uogas Slm. Juose (baravykuose) kirminų nėra, o toki patrąšėję – tokis jų ū̃gis Kpč. 3. NdŽ, Jnš augimo metas, gyvenamasis laikotarpis: Pirmiau mūsų ū̃gy daug dirbdavom, dabar, gali sakyt, jūs dyki būvat Tj. Mano ū̃gy to žodžio nebuvo girdėt Vl. Pri muno ū̃gio jau aš nebeatsimenu Vgr. Mergų ūgelis, didis vargelis – nei merga būtie, nei nutekėtie: nenutekėjus – svieto kalbelės, ė nutekėjus – didis vargelis (d.) Prng. 4. RI10, MŽI15, N, Gršk, Prng augimas: Toks mano ū̃gis buvo labai prastas – labai prastai augau, menka buvau Kvr. Javų ū̃gis čia nekas Ppr. Sūplaukes daro pie Ažugavėnias: galvą balkin suduot – ažgavėt an linų ū̃gio (suptis kuo aukščiau, kad linai ilgi augtų) LKKXIII118(Grv). ║ auginimas: Karvė namų ū̃gio (namie užsiauginta) K.Būg(Tvr). Savo ū̃gio arkliokas Švnč. Prastu ūgiù gyvulys ilgai auga Trgn. ║ apimties didėjimas: Tokia yra pradžia Vilniaus, kurio ūgis ir nusidavimai yra pamatu dabartinės istorijos rš. | Ūgis galybės didžiojo kunigaikščio prš. ║ tobulėjimas: Tas penketas metų mūsų tautos ūgyje paliko milžiniškų sukrėtimų sp. Tu visai nieko nesi padaręs savo vidaus ūgiui J.Balč. Kalba tautos ūgyje buvo svarbus ir brangus dalykas M.Birž. Ūgis lietuviškos literatūros buvo suturėtas uždraudimu spaudos lotyniškomis litaromis V.Kudir. Išgaišina vaikų protines pajėgas ir užtvenkia jų ūgį A1884,34. 5. zool.: Lervos stadija tarp nėrimųsi vadinama ūgiu rš. 6. Lp kiek užaugta per tam tikrą laiką: [Ramunė] augo labai gražiai ir taip greitai, jog matyti galėjai jos dienos ūgį J.Balč. Dabar jiem (žąsiukams) gerai – dienos ūgis žym[u] Gs. 7. (neol.) lingv. daryba: Lietuviškos [siaudės] yra kitokios nekaip rusiškos ant ū̃gio ir ištarmės LTI423(A.Baran). 8. (neol.) lingv. darybos laipsnis, pakopa: Augmenys antrykščiai, priaugdami liemeniu pirmojo ūgio, padaro iš jo kitus žodžius antrojo ūgio A.Baran. 9. R316, MŽ423, N, KII168, K, Tat, LTII441, NdŽ, BTŽ, Ar, Snt, Krns per metus išaugusi šakelė su lapais, ūglis: Ant eglių šakos ū̃giai, t. y. kiek vieną vasarą užauga J. Kitąmet tai turėsim obuolių, ka šįmet obelys baisiausius ūgiùs išvarė Mrj. Tuos ūgiùs vis nukarpau ir nukarpau, o jis (vijoklis) vis riečia ir riečia Jrb. Žmonės sako, jeig medis leidžia iš kelmo ūgiùs, tai džius Brž. Nuo kokliaus (kokliušo) labai gerai kvajų ūgučiai Rdm. Pušų ūgùčiai plaučiam sveika VšR. Aviečių ūgẽlių, šakučių prisidžiovini, tai nuo kosulio gerai Br. ║ antžeminė augalo dalis, liemuo, stiebas: Dobilėlio žali lapai, raudonas ūgelis LB111. ║ augalo stiebas, ant kurio auga uogos, uogienojas: Uogas nurinko, liko tik ū̃giai uogų Krm. 10. šakniastiebis: Dilgėlė taškuotėaugalas su trumpais požeminiais ūgiais rš. | Žemės ūgis, vaisius (šakniavaisis) B420. 11. medžio rievė: Rėžukai, tai skaitom ū̃giai DrskŽ. Tai blizga, kad visi ū̃giai pažyt, kaip medis augęs Snt. ◊ víenu ūgiù Jn(Vl), K.Būg greitai, tuoj, kaipmat. visù ūgiù atsitiẽsti (išsitiẽsti) sustiprėti, pajusti savo vertę, realizuoti savo galimybes: Štai kada ateina laikai jums, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu!.. rš. Kovojama dėl jūsų, daktare, kad jūs visu ūgiu išsitiestumėt savo Lietuvos naujam gyvenimui A.Gric. Retam [emigrantui] tepasisekė visu ūgiu išsitiesti rš.

ūgis sinonimai

ūgis junginiai

  • Ugis Avotinš
Ką reiškia žodis ūgiuoti? Visi terminai iš raidės Ū.