ugningas reikšmė

Kas yra ugningas? ugnìngas, -a adj. (1) K, NdŽ, DŽ, KŽ, à (3) Š; Q182, SD1110, SD220, H174, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. apimtas ugnies, degantis: Tu davei jiemus ugningą stulpą, kursai jiemus nežinomą kelią rodė CII711. O viršun visų daiktų ėmę skydą vieros, kuria galėtumbite išgesyt visas ugningas strėlas piktojo BtPvE6,16. Ale dabokimės, idant viskam sugrūvant ne grūtumbim drauge, būtent į aną ugningą duobę Ns1854,3. Jakšto tėvas vasaroj auštant pamatė medžių aukštume lekiantį bjaurų pavidalą, lyg kokį varložgalvį su ilga uodega, o iš snukio ugningus obuolius pirm savęs leidžiantį BsMtII131. Tai Dievas jam nebūtų pasirodęs ugningame krūme brš. O ne kartą ir iš pačios žemės laužiasi ugningos srovės ir verčia viską pelenais Vd. Bei angelas Pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Ugningi žalčiai ir skorpionai BB5 Moz8,15. Ugnìngas lytus KI435. | prk.: Priklauso, viršininke, gauti stiklelį ugningo (labai stipraus) skystimo rš. Visokias Dievo žodis yra ugningas aba kaip ugnies skyda SPI356. ugnìngai adv. K; D.Pošk. ║ skleidžiantis ugnį: Ugnìngas (ugnies išmetęs) kalnas (ugnikalnis) KII332. ║ Gmž prk. karštas, aistringas: Ugnìngos akys KI435. Žinau, kad tai buvo vyras ugningų norų, milžiniško troškimo kupinas, Perkūno galybę prilygti geidžiąs V.Krėv. Aš myliu gyvenimą – jauną, ugningą, kaip myli pavasarį lauko gėlė! S.Nėr. Ugningas poeto žodis rš. ugnìngai adv.; MuzŽ: Kalbėti ugnìngai NdŽ. Ugningai groja smuikininkas rš. Jo akys ugningai dega rš. 2. kuris ugnies spalvos, ryškus kaip ugnis: Akmuo karbunkulas ugningas žėrįs kaipo žarija deganti SPII215. Pasirodydavęs … juodas vyrukas su raudonoms kelinėms irgi su ugningoms akimis BsV181. 3. Trs, Brž prk. smarkus, veržlus: Jam iš dangaus atsiuntė vežimą ir arklius ugningus BPI43.