ugnis reikšmė

Kas yra ugnis? ugnìs sf. (4) K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, (2) Pc, PnmR, ùgnis (2) Š, OG241, NdŽ, KlbVII179(Grv, Lkm, Tvr), LD247, LzŽ, Aps, Ad, ùgnis sm. (2) LKKXI174(Zt) 1. SD1110, KlG64, ŽCh310, KBI7, Sut, M įkaitusios, šviečiančios dujos, atsirandančios kam degant: Ugnį skiliu B. Supučiu ugnį SD260. Nudega šalčiu, ugnim SD212. Kūdikis, pirštą nusidegęs, bijos ugnies MŽ. Žinot, kad ugnìs, kurią mes skildami darom, daug naudos ir daug iškadų gal padaryti K.Donel. Ugnies liepsna H174, R, MŽ. Išžiro ugnìs tavo į šalis J. Ugnis bubno[ja] S.Dauk. Ugnis degė, bubėjo, variniai virė Šll. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį J.Jabl. Kelsi rytelį, linksma būdama, kursi ugnẽlę vis dainuodama JD348. Kas pakurstys ma[n] ugnelę, kas parems senai galvelę? LTR(Plv). Mamelė, būdavo, žarstys žarstys ugnẽlę vakare, žegnos žegnos, kad rytą rastų ugnies Skr. Švęstos ugniẽs reik parsinešti par Velykas Všv. Ugnìs par dienas i par naktis pleška, žvirbliuo dūmai akis grauža (ps.) Žr. Tas diedas ine[jo] pirkion, ugnẽlę suskūrė, apcūgas insdė[jo] ùgnin, indegino gerokai (ps.) Dglš. Pakursiu ùgnį, reik pasišildyti, šalta ta troba Trk. Ugnis ėmės ėmės ir įsiėmė, dabar jau gerai dega Ds. Ugnis kaipmat nubėgo stogais Tr. Plykt ugnis ir užsidegė Kv. Ugnis pasikelia ir vėl blėsta Alz. Prie ùgniai šildos Mlk. Nudegus šildo prieš ugnį LMD(Sln). Nelįsk pri ugniẽs, nudegsi špygus (juok.) End. Atnešk malkų padėt po ugnià Skr. [Kareivis] tas kamanas parsinešęs namo po ugnies pametęs ir sudeginęs LMD(Žg). Užkūrė tuokart laužą, ugnìs pasipliekė lig medžių viršaus Bdr. Par mažai ugniẽs, i neverda Jrb. Pekliška ugnìs: bėga gelžis kai vanduo Ar. Pabrikas su ugnià eina, dirba, tai ne su arkliais Krž. Gaisri ugnis LKGI568. Tik veiza iš peludės, sako, ugnis plu plū, plu plū Nv. Užsišokau [atsibudus], žiūriu – pilna pirtis ugnès Ad. I numas sudegė: sau dega, ugnìs trata Sd. Aiškiai buvo matyti žaibo ugniẽs stulpas, ka nu šulnies ejau Pp. Aš buvau perkūno ugnỹ Sn. Kaip ažejo debesys, viena ugnìs (labai žaibavo) Trgn. Kokie tie žaibai baisi, raudoni – gyva ugnìs teip pasipylė End. Čia pat meta ùgnį, i neateis [audra] Ms. Būč galą gavęs ar ugnužė[je] sudegęs KlvD55. Užsikosėjo, užduso ir išpūtė iš pypkelės ùgnį Pn. Palauk, ugniẽ, aš pašauksiu upę, kad tave užlietų! (ps.) Vv. Atlėkė kaukas, iš tos uodegos eina tokios ùgnys, žybt žybt Yl. Kaukas leka šikdamas ugnià, tatai tas gerybes bera laukan Dr. Jei ugnis cypia, bus svečias Krš. Jei iš krosnies ugnis iškrinta, bus svečias LTR(Rk). Jei ugnis nedega – lis LTR(VšR). Kas žino vardą ugnies, tas gali gaisrą sulaikyti LMD(Sln). Kai griaudžia, reikia ugnį užgesint LTR(Kbr). Sen[ovės] lietuviai garbino šventąją ugnį, turėjo sukūrę ugnies, namų židinio dievybę Gabiją LTEXI508. Ugnáite gubijaite, gulėk an savo vietelės Sk. Žinyčio[je] amžina ugnis rusėjo S.Dauk. Ugniai atsparus molis GTŽ, PolŽ69, ŽŪŽ42. Vanduo ugnį degančią išgeso BbSir3,33. Dieve, neduok nuosiminti dėl gilaus peklos ugnies Mž566. Šitas miestas bus ugnimi išdegintas BBJer38,23. Nei geležimi, nei ugnia gal jį (diamantą) įmankštinti DP508. Smarkia ugnia iž dangaus sudeginti MP157. Liepė gu ùgni nužengt iž dangaus, idant juos prarytų? DP130. Jis (angelas) yra kaip ugnis zalatoriaus ir kaip muilas skalbėjos VlnE38. [Dieve,] tu esi ùgnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK162. Sėdėjo su tarnais ir šildės ùgnip DP158. Kuris nušalęs … ùgniesp priėjęs sušils DP251. Ten pas ugni stovėdams stroche buvo Petras PK160. Angelai … piktuosius … inmes … ùgnin pragaro, idant ten degdami niekad nesudegtų DP83. Apgynė jį Viešpatis Dievas anoje ùgnyje DP140. Kur gavai po smerties vietą, baisaus pragaro ugnėsa? SGII115. | Ugnis metama (raketa) SD312, Sut. Laidomoji ugnis (fejerverkas) I. | prk.: Maišto ugnis jau ketinusi ir Krakavos mieste užsidegti Kel1864,40. Ale štai dabar gaunam tirti, kad karo ugnis tenai iš naujo užsidegusi Kel1879,117. ^ Šita žiogų daugybė eit kaip kokia ugnis, kūliais besiritanti Kel1860,144. Gina kaip ugnį B. Vaiką pilnijo kap ùgnies LzŽ. Atalėkė kaip ugniẽs pavakary i vė atgal išdūmė Mžš. Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal Gdr. Atejo kap ugniẽs pasiskolyt Srj. Muno sveteliai išleka kaip ugniẽs pagavę (neilgai viešėję) Krž. Nubėgsi kaip ugnìs (labai trumpam) i vėl mauk atgaliau Krš. Gauni kaip ant ugniẽs (labai trumpam) arklius Grg. Atlėkė kaip į ùgnį (labai trumpam), i vėleik išmovė [vaikai iš miesto] Krš. Seminarijoj mus mokė moterų saugotis kaip ugnies V.Myk-Put. Bijau ligoninės kaip ùgnies Svn. Jos reikia bijot kaip ùgnies užkritimo Ds. Tik daboju – mano kampanija prapuolo kaip ugnià (staiga) Slk. Visą laiką pykstas, gyvena kaip ugnìs ir vanduo Jnš. Sutinka kaip ugnis su [v]andeniu (iron.) VP43. Įveikia kaip ugnes vandenį Sim. Ta sriuba kai ugnìs; kai išvirė, reikėjo i nukaist Jrb. Kada baika, kada kaip ugnìs diegia [pusiaujis] Kvr. Šoksta kaip iš ùgnies Dglš. Rankos dega kap ugnià Ūd. Nu, tai kur aneisiu aš, aš tik degu kap ugnìs iš sarmatos Ml. Vedu i stoviav [prie bažnyčios durų] i degav kaip ugnė̃[je] Kl. Ugnim apsipylė, nutvertas bemaluojant Šts. Aš kaip į ùgnį įvirtau, tiek išraudonavau Žd. Mergaitė tvyks kaip ugnis nuraudonavo Plt. Raudona kaip ugnìs, raudonavo tiek motriška Trk. Kai ùgnies pririnkom kašeles bruknių Klt. Alus susistovėjęs, kaip ugnis Žem. Spirtas taigi ugnìs PnmR. Kaip anie galia i praryti [spiritą] – gyva ugnìs Trk. Turiam buteliuką [degtinės] kaip ugnẽlės (stiprios) Slm. Geras peilis, kai ùgnis Trgn. Tas vaikas tai kaip ugnìs: akys negeros Ob. Šiandiej oras kai ugnẽlė (šaltas, deginantis) Ds. Vidurnaktis, guliu lovoj, karščiu degdamas, tartum ugny J.Paukš. Tik žiūrim – sutemo kaip ugnỹ (staiga, greitai) Bgs. Jauni bėga kaip nu ugniẽs nu ūkės Rdn. Neragink. Ne an ugniẽs karvė stovi Mlt. Pula kaip ant ugnies (labai skuba) Vkš. Iššokau it iš ugniẽs dėgio (staigiai, greitai) Skd. Lija ir lija, šieną pagauni kap iž ugniẽs Dbč. Greitai, kap iž ugniẽs, nemožna atsimyt Ad. Dingo kaip ugny LTsV221(Ldvn). Kaip ugnỹ prapuolo Ds. I kur tas peilis – prapuolė kaip į ùgnį End. Bulbynę išvalgė – kaip šventa ugnẽlė aplankė (švariai išvalgė) Pvn. Kaip ugnis iš strielbos pražuvo BM268(Rd). Tėvas čebatus išnešiojo dvidešium metų, o sūnus tai, sako, kaip ugnìs sudegino (greitai sunešiojo) Skp. Iš ùgnie turi veizėti piningų skolai mokėti – paskiau užraštavos gyvolius Dr. Su didžiais kaip su ugnimi elkis: nė arti, nes sudegsi, nė toli, nes sušalsi A.Baran. Neskubėk šokt ant ùgnį, bo nusvilsi arbo viškai sudegsi Skrb. Tas svietas puolo patapu, ė šitas svietas puls ugnia Aps. Su tokiu žmogum i par ugnį eit drąsu Ml. Mokslas nė ugnė̃[je] dega, nė par karą nežūna Krž. Kur dūmai, ten ir ugnis LTsV223(Mrj), LTR(Vl). Be ugnies ir dūmų nėra LTR(Grv). Nebūs ugniẽs, nebūs i pietų Pln. Kad ugnis neskūrentų, puodas nevirtų Tr. Ugnis dega ir nekurstoma D166psl., VP48, LTsV261(Šk). Par seną kelmą tai gerai ugnìs kurtie (lengva gyventi ištekėjus už seno) Grv. Tai ir visa mano skola, – pagaliau pridėjo: – daugiau nė šuniui kelio nerodysiu, ant sukurtos ugnies atsisės (į ūkį ateis gyventi) Žem. Bepigu pri sukurtos ugnies nešildyties LMD(S.Dauk). Lengva ugnį kurti prie sauso kelmo LTsV230. Prieg krūmi gera ir ùgnis kurt Rod. Užkūręs ugnį, negailėk malkų Brž. Degama ugnis sunku ažgesyt Ds. Ugnis gesinama pyksta Nj. Ugnìs pučiama labiau dega An. Ugnis nepakursčius nekūrinas Sch100(Rg), LMD(S.Dauk). Ugnis negesinama išsiplečia LTR(Krč). Iš mažos kibirkštėlės išsiplečia didelė ugnis NžR. Ugnies neužgesinsi, alyvos užpylusi Tr. Vieni kursto ùgnį ant pelenų dulkių, kiti gesia piktą liepsną, pridėdami malkų A.Baran. Šitai noris šok į ugnį D167psl. Atras ugnis taukus MŽ, N, D168psl. Ugnis taukus suras, arklys – kelią LTsV220(Šd). Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis VP13, PPr141. Ugnelė žegnojama, duonelė bučiuojama Užp. Ugnis ne su rietais kūrenama, ne su kojoms spardoma Šts. Vanduva ir ùgnis tai vienos sylos Btrm. Ugniẽs ir vandenio kaimynui negailėk Krs. Ugnies ir mažo vaiko vieno nepalik Tr. Ugnià nedenkis, vandeniu neremkis Krž. Su ugnia nereikia žaist ST149. Padėk, tau ugnìs ne piemenė! Dkš. Ugnìs nesako „man gana“ (apie daug norintį) Lzd. Varna, kad ana ugnià, ryja vyšnias! Dglš. Eina jie ugnià! Eik tave karšta ugnià! Lb. Kad taũ ùgnis! Ds. Ùgnis jos žino! Dglš. Sudek ana ugnià, ta mūs jaunystė! Lb. Tep blogas žmogus, kad jį ùgnys sudegintų! Dv. Ka ji prapultų ugnim̃! Rs. O kad tave ùgnis paimt! Švnč. Kad tu jau ugnelè karšta supleškėtum su savo darbais! Švnč. Kad tu ugnelè nužibėtai! Krsn. Muša mane pagaliais, degina mane ugnimi, pjausto peiliais ir visi mane myli (duona) LTsV561(Igl). Stikliniam kalne ugnelė dega (lempa) LTsV605(Ldvn). Juoda avelė ugnyje dega (naktis) BsM. Eina par vandenį – neskenda, eina par šiaudus – nebrazda, eina par ugnį – nedega (šešėlis) Lnkv. Be rankų baladoja, be ugnies liepsnoja (perkūnas ir žaibas) LTR. Vidury marių ugnis (virdulys) LTR(Kp). Ugnyje užgimęs ant galvos vaikščioja (vinis) BsM. Viršuj medžio ugnis dega (prinokę šermukšniai) LTsV497(Dv). ║ karštis: Ant saulės be kepurės, galva degė ugnià Švnč. Kai saulelė išeina, tai tuoj ugnià perpilia – šilta LKT294(Slm). | Taip vienas žodį metė, kitas žodį, o Martynienė visa ugnyje (jai labai gėda) Žem. Barbora visa ugnỹ, nebegalėjo nė žodžio ištart Skrb. Galva man tiesiog ugny Pt. ║ Žeml, Varn, Bsg, Rod laužas: An kalno kas jau ùgnį ažudegė Smal. Tą (Joninių) naktį visoms pusėms ùgnys blizgėjo Yl. Pievosa ùgnį krovėm, valgyt virėm LzŽ. Par naktį gavom išnakoti pri ugniẽs Vkš. Lig ùgnie arklys neina, paliko laukūs tas arklys Gršl. Pas tą ugnẽlę broliai žirgus ganė JD171. Žaliojoj girelėj kūrensim ugnelę, mes kūrensim ugnytėlę, rūtų vainikėlį LLDII235(Nj). Po tąj liepa, po žaliąja, ugnelė kūrinta, apie ugnį ugnužėlę jaunimėlio šokta BsO111. ║ Trk, Slv žaizdras: Geras kalvis buvo – dvyleka ugnių̃ turėjo Prk. Iš pat karto jau pri ugniẽs pastatė, jau liūbam kalsma Als. ║ Ėr, Trgn, Kv prk. apie ką darbštų, smarkų: An darbo ugnìs, an mokymos lebeda Krš. Ana in darbą ùgnis Dglš. Nu pri darbo yra – ugnìs End. Darbininkas buvau iš ùgnie, kruvinas: trejus marškinius nušlapsu par dieną Ggr. Ot ugnẽlė, pardien visą lauką bulbų viena nukasė Švnč. Čia ugnis, ne boba An. Ùgnės ne vyrai buvo, dabar visi kaip maišai, apsipylę akes Krš. ║ apie ką nors labai piktą, rūstų: Ui ugnìs ana, tik jau neužkabink Krš. Ta boba tai ugnẽlė, diedą su kirviu aplink pirkią vejoja Švnč. ^ Manam arkliokui tik ažduok avižų, tai bus kaip ùgnis KlbIII20(Lkm). Mūso arklys ugnia viena Šts. Kap ugnià (labai greitai) raznešė juos arklys nuo kalno Vdš. Ka pralėkė ugnià viena pro šalį Trkn. Ir tokių liūnų buvo – tik inkišk koją, tai [griebia] kaip ugnià – nebeištrauksi Lb. Ugnis, ne tobakas PrLXVII26. Kaip ugnìs [berniokas], nereik ne žadinti į darbą, ne nieko Krš. ║ prk. barnis, pyktis: Vienąsyk kils tę ugnìs tarp jų Pv. Jis iš tos ugnies nežinojo kap ir sakyt Knv. Kas pas jus inmetė ugnį, nigdi ana negęsta? Ugnìs mažutė, kai paduosta teisman, bus didesnė Kvr. ║ Rdn apie ką blogą, negerą: Geruoju visi geri, ale tik įsiutink, tai – ugnìs Prk. Nebetikęs, ale liežuvis, ale pyktis – ugnìs! Dkk. ^ Mano vyras buvo piktas kai ugnìs Ūd. Vyras kaip ugnis: kas rankoj, tas galvoj Jnš. ║ prk. didelė galybė: Kur tokias ugnès (galingus kaimynus) Lietuvelė atlaikys! Krš. Kaip tokios ùgnys eina, mažas nekiškias Rdn. ║ sumaištis, susigrūdimas: Jis i užtaisė tą ùgnį ant kelio su ta mašina Jnš. ║ stiprumas: Deda i obulynę užvis imbierų, kurie jai ugnies priduoda S.Dauk. Bei eš tatai kalbu didžiame maname įkiršime ir ugnyje mano rūstybės BBEz38,19. ║ A1884,300 stiprus patraukimas, aistra: Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji, kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko …, o dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko! V.Kudir. Kur pageidos insikūrę, meilės ùgnis nyksta A.Baran. Pikta ugnis užsidegė jo akyse V.Krėv. Jis rašo apie geismo ugnį, kuri degino jauną vyrą rš. Jų (jaunuolių) akyse buvo galima įžvelgti išties okeaną ugnies, ugnies tikėjimo ir vilties sp. Brangvyną viernai vartojant pastoja beveik ugnis brangvyno troškulio, prieš kurią žmogus … n’įstengia atsiginti Kel1856,168. Meilės, keršto ugnìs KI441. Ugnis keršto H174, B, R, MŽ. 2. R82, MŽ107, Klk, Krž, Skrb, Pnd, Sdk, Pv gaisras: Tuos [vaikus] pati iš ugniẽs išsinešiau apdegusius PnmŽ. Mūsų sodžių ugnẽlė dažnai aplanko Grž. Ùgnys ir ùgnys matyt Gs. O jau ten viskas ugnẽlė[je], visi peleneliūse, sudegė viskas Žeml. Šventą dieną galėtų degt ir ugnis, jis nieko nedarys (labai švenčia) Gs. Atsimenu, kaip degė, aš da buvau ant ugniẽs Ėr. Jau ugnẽlė kaip nušluoja, tai kaip su šluota Alz. Su ugnià nepašposysi: kyšters kas degtuką, ir eik su tarba per svietą Dg. Ugnìs puolė į trobą – i po viso gražumo Všv. Namus ugnimì paleisti NdŽ. Daug tų ugnių̃ esam praleidę Gršl. Kitas vaikas ugnià sudegė Aps. Ugnis anam miestui yra labai skaudi rykštė, kuri jį labai tankiai užlenk Kel1865,172. Pirm trumpo didė ugnis buvusi, kurioje penki žmonės galą gavę Kel1852,92. Ir jei lubos braška ant krosnies – bus ugnelė LTR(Rm). Šventos Agotos duona nuo ugniẽs Sk. Kam norint sudegus sako: tą ugnalė šventa aplankė S.Dauk. Ugnele Dievo pakorotas B, N. ^ Aš tris kartus gyvenime išejus kap po šventai ugnẽlei Alv. Muno manta nedidelė: nebijau nė ugniẽs, nė vagies Pln. Ugnìs – baisus daiktas: atima viską – i sienas, i kas sienose yra Bgt. Vagis eina – kampas lieka, o ugnìs – galas Žln. Ugnẽlė išėdų nedaro Krok. 3. Sem, Šr, Upn, Dkšt, Trk šviesa, skleidžiama kokio degančio daikto, žiburys: Pas Dvynelį jau ùgnį ažužiebė Dv. Prie ùgniai blogiau matyt [negu dieną] Aps. Pas kaimyną visada ugnìs Rmš. Gesai ùgnį (elektrą), kam dormanai žibini LzŽ. Viską dabar padaro, ir ùgnį (elektrą) anveda Mlt. Pamatė toj trobelėj ùgnį šviečiant Trgn. Kaip tik ùgnį ažgesau, regis, pilnas kamburys žmonių Ant. Per kaimyną da su ugnià Dglš. Balana dega – ùgnis Ad. Kai turi laiko, eina su ugnià [vėžiauti] Dgč. Kaip iš cvieko (menka) ugnẽlė eis Msn. Miesto ùgnys DŽ. | prk.: K. Donelaitis iškyla kaip ugnies stulpas aptemusiame karo išvakarių horizonte rš. 4. J.Jabl, LTR(Glv), Mžš kibirkštis: Ka daužė vieną į kitą akminis, ta ugnìs lėkė Yl. Arkliukas priejęs ant akmenį dryks su koja, ugnis pliūpt Kp. Taip vaidijos, jog ugnys iš kardų lėkė S.Dauk. Duoda, ka iš dantų leka ugnìs LKT111(Kltn). Ans pajema bulvę, parspauda, kad kanda, ugnìs leka iš tos bulvės (ps.) Jdr. Kur užmyniau akmenėlį, ugnẽlė žerėjo JV64. Mano žirgas obuoliuotas, o balnelis risavotas, rodo kelią kamanom, rėžia ugnį pasagom LTR(Zp). 5. Šts, Jdr, Žr, Krš, Vg, Všk, Brž, Mžš klaidžiojanti laukuose liepsnelė, fosforo švieselė, žaltvykslė: Ej[o] ugnys iš vieno daikto kitan Pls. Kaip sidabriniai pinigai dega – balta ugnìs, kaip auksiniai – raudona Kvr. A vis sakydavo, ka kur ugnelytė išeina, ten turtai po žemėm LTR(Pnm). Kur tos ugnẽlės vaikščio[ja], sako, nekrikštytos dūšios tos vaikščio[ja] Klk. Tris kartus iššoka ugnìkė mėlena, žibt žibt žibt Rt. Naktį veizu – par langą ugnẽlė bli bli bli Sd. Pri sodno kerčios toki mėlena ugnẽlė blukt blukt Mžš. Ugnẽlė dega, blizgoja kap žvakelė Aps. Ritavo kap kamuolaitis ugnẽlė Grv. 6. Šts šaudymas: Turėjome veikti be parengiamosios artilerijos ugnies, veikti tyliai, nepastebimai rš. Kurie buvo prie ugniẽs, tiem buvo daug sunkiau Vv. Ugnỹ čia buvo namas, tai stebūklas, kad atliko Kp. Ugniẽs tai mažai buvo Antš. Kvapą užgniaužė tanki ir slegianti kulkosvydžių ugnis rš. Dieną neįmanoma buvo žygiuoti į frontą, į pirmąsias ugnies linijas rš. Kariuomenė atsidūrė tarp dviejų ugnių rš. Kryžminė ugnìs NdŽ. Atidengti, nutraukti ùgnį NdŽ. 7. Akm, Slč mūšis, kautynės: Mes [buvom] pačio[je] ùgnė[je], pačiame fronte Sd. Per juos ugnìs ėjo Gs. Mano brolis keturius kartus buvo ant ugnies, ir vis išliko gyvas Ps. Tuoj bus ir čia ugnis Pt. Reiks man stoti ant vainelės, ant pirmos ugnelės LLDIII87. Tai mes ėjom į pirmą ugnẽlę JD1103. 8. O, Aps karščiavimas, uždegimas: Karštis, ugnis prisimetusi R82,MŽ107. Ronas su brazdais gydys, vočių traukys ùgnį A.Baran. Koją pasidūrė, ugnìs prisimetė, gangrena atsirado, daktarai koją nupjovė Ss. Močiakalapiai nuog žaizdos gerai: ištraukia ugnìs ir gija DrskŽ. Drobė labai ištraukia ùgnį iš žaizdos Rmš. Čia jam skauda koją, ranką, riešą diegia, čia ir ugnis krūtinėj P.Cvir. Duoną su cukrum sukramtęs dedi – irgi ùgnį traukia, netvinksta Upn. Sergu, degu visa ugnė̃[je], Jezau Krš. Aš buvau ugnýsa (karščiavau) Mrc. Dešims parų ugnỹ išbuvau Graž. 9. SD220, MŽ393 egzema, dedervinė: Marei ant burnos ugnìs apšoko, reikės tepti pastijolka, kad pagytų Vkš. ◊ alỹvos pìlti į ùgnį kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti J.Balč. ar ugnỹ ar vandenỹ turint ar neturint: Ar ugnỹ ar vandenỹ – reik duot Gs. El̃mo ùgnys sp amalas. į ùgnį [ir į vándenį] eĩti (šókti) sekti kuo, ginti, užstoti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt. į ùgnį eĩti atlaikyti sunkumus: Kai kas nepaprasta atsitinka, tenka man pirmai visuomet į ugnį eiti Pt. juodóji ugnìs rš gangrena. kaĩp ant ugniẽs sėdė́ti (stovė́ti) nerimauti: Stóviu kàp an ùgnies Aps. Sė́džia an kraštelio kaĩp ant ùgnies, slinkis toliau, būk viešnia Ps. kaĩp į ùgnį įkrìto (prasmẽgo Kl) dingo: Nuo to vakaro Patrikas kaip į ugnį įkrito Žem. Kaĩp į ùgnį įkrìto, niekur nerandu Snt. kaĩp ugnyjè (ugnià Plš) sùdegė Jnš, Skp dingo: Pinigai kap ugny sudegė Alk. Pyktis tik jema – kaĩp ugnỹ sùdegė Rk. lẽkiančioji ugnìs NdŽ, Ss, Brs, Kl; P, M.Valanč besimėtantis po kūną išbėrimas: Vaikuo ugnis lekančioji antšoko ant veidu Skd. Pupų lazdas sudeginę, pelenus su saldžiais paviršiais maišo ir teplioja lekiančios ugnies pūslės LMD(Sln). ×pẽklos ugnìs; I gangrena. pelė̃s ugnìs K; MŽ, N fosforinis švytėjimas, sklindantis iš sutrūnijusio medžio. per ùgnį eiti (lė̃kti) labai kuo rūpintis, užstoti: Bušė pasiruošusi už senąją Pikčiurnienę per ugnį eiti I.Simon. Par ùgnį lė̃kt, ka jau mamai blogai kas Sb. prie ugniẽs lìkti neištekėti: Merga, kuri bernus perrinkdo, tai dažnai prie ugnelei lieka Prgn. tar̃p dviejų̃ ugnių̃ apie sunkią situaciją, kai pavojus graso iš dviejų pusių: Tas patyrimas man sukėlė kitų minčių, ir aš dabar patariu daugiau nebeatsidurti tarp dviejų ugnių – turėti amtmoną iš priešakio ir iš užpakalio rš. ×ugniẽs pridabóti lìkti neištekėti: Liko ugnelės pridabot Tvr. ugnimì (ugnià) dẽga 1. labai skubu: Ar tai ugnià dẽga tas važiavimas? Pv. Gal ugnim̃ dẽga, kad teip viską daužai? Ldk. 2. labai brangus: Ugnià dẽga karvės Dglš. ugniẽs dėgiù labai greitai: Ugnies dėgiu išbėgau daktaro Ggr. ugniẽs dúoti 1. barti: Ji jam dúoda ugniẽs, kai pareina užgėręs Jrb. O Jezau, kaip ana dúoda ugniẽs anam! End. 2. mušti: Al’ šetonuo dúoti ugniẽs, kiek velnias nemato! End. ugnimì (ugnià) eĩti (nueĩti) 1. KlbXXVII(1) 40, Dbč degti: Vien ugnià ẽjo miestalis KlK11,88(Pj). Ugnià nuė̃jo malkinyčia Prn. 2. karščiuotis: Pašautas vilkas, kap eĩna ugnim̃, tada jis nieko nebijo Nč. ùgnys eĩna iš padélkų apie smarkiai dirbančią: Štai kaimyno motina aria, akėja, net ugnys iš padelkų eina J.Marc. ugniẽs gáuti būti subartam, nubaustam: Oi, ji gãvo ugniẽs nuo jo! Jrb. ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių yra mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį rš. ùgnį kélti daryti pinkles, gandus, kiršinti: Pareina išgėręs ir ùgnį kẽlia Rmš. ugniẽs krìkštas 1. pirmas dalyvavimas mūšyje, kautynės: Gavo ugniẽs krikštą DŽ. 2. sudėtingas išbandymas: Iš viso matyti, kad mūsų kampas antru atveju turi ruoštis prie ugnies krikšto Pt. ùgnį kùrstyti kelti nesantaiką: Motyna čia kùrsto ùgnį, ne kitaip Krš. ùgnį pakùrti sukelti vaidus, barnius: Užerzinai žmogų, ùgnį pakū́rei End. ùgnį užkùrti 1. sukelti vaidus: Tik įkelia koją į vidų ir ùžkuria ùgnį Jnšk. 2. prilupti, išperti: Ka aš tau užkùrsu ùgnį, tai žinosi! Varn. ugnimì paléisti; Pt sudeginti: Pasipriešins visi – visą Liškiavą ugnim paleisiu, kad ir ženklo nebeliktų V.Krėv. ùgnį maišýti kelti vaidus: Motyna maĩšė ùgnį, maĩšė – i nesugyveno [sūnus su pačia] Krš. ugniẽs papar̃tis; LBŽ bot. jonpapartis (Onoclea struthiopteris). ugnìs pìlasi (plýkst) iš akių̃ labai skauda: Durim kad stuktels – ugnis iš akių pilias Str. Kai skaudamą dantį paliečiu, tai tik plýkst iš akių̃ ugnìs Šn. ùgnį skẽlia Mlt smarkiai (ką daro): Kai šokdavome, tai, būdavo, net vyža ugnį skelia, nors valgėme pelutinę duoną rš. Kai anslaidė [šokti], mediniai ùgnį skẽlia Tr. ugnimì (ugnià) spìrti piktai atsakyti, atšauti: Spìria ugnià, ką pasakai KlK29,64(Žal). ugnimì (ugnià) spjáudytis (spjáuti) 1. burnoti, piktai atrėžti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudaisi? V.Mont. Jam žodį, o jis ugnià spjáuna Šlvn. 2. niekinti: Iš šitų piršlybų nieko nebus, aš žinau, kad pana ant to kavalieriaus ugnim̃ spjáuja Skr. ugniẽs strėgiù labai greitai: Žaibo greitumu, ugniẽs strėgiù nušvitinau (nuėjau) Šts. ugnimì (ugnià) svìlti labai sektis: Ot vijurkas! Par jį viskas ugnià svỹla Prng. ugnìs [do] vanduõ 1. būtinai, trūks plyš: Ugnìs vanduõ – turi padaryt! Šr. Rytoj ugnìs vanduõ ateisiu Kt. 2. apie greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio (neįtikus) ugnìs vanduõ Lnkv. Ugnis do vanduo NžR. ugnimì žaĩsti rizikuoti, pavojingai elgtis: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi! A.Vien. žaidìmas su ugnimì kng. rizika: Tai buvo tam tikras žaidimas su ugnimi I.Simon.

ugnis sinonimai

ugnis antonimai

ugnis junginiai

artilerijos ugnis, kryžminė ugnis
Amžinoji ugnis, Ugnis (reikšmės)

Ką reiškia žodis ugnisvaidis? Visi terminai iš raidės U.

Draugai