ui reikšmė
Kas yra ui? 1 ùi interj. Š, Jnš, Rk, Kp, uĩ KŽ, Rdn, Krt, Vgr, Kv; N, K, Rtr, Šv reikšti jausmams ir pojūčiams(baimės, skausmo, šalčio, nusistebėjimo, susižavėjimo ir kt.): Ùi, ùi, ùi, bėda man! KI166. Ùi, kaip baisu! NdŽ. Dabar tai nebeatkris, ùi, šitiek privertė sniego! Mžš. Skaudžiai sušuko drebėdamas: uĩ, dabar didei išsigandau Sch189. Ui, ka mun galva gela! Trk. Strėnas skauda! Uĩ, ka liūbu rėksu! Brs. Ùi, kiek ana šaukė, kiek ana šaukė! KlvrŽ. Uĩ, didliai liepė dirbti, iš klumpių liuob prakaitą išsipils Als. Rūgštybė, uĩ, visą giminę sutraukė Krš. Šaltà lauke, uĩ, uĩ! DūnŽ. Ui miego miego, miegelio noriu! N108. Ui ir nupuolė mano žiedelis RD65. Ui vargai mano JD613. Ùi šalta, ui ui kad sušalus, utititi sušilus po patalyne J. Ùi, ka lyna! KlvrŽ. Ùi tenai žemė, te mėšlo nereikia Rk.
2 ùi prt. Antš, Mžš, Všv, Sd, uĩ Snt, Lnk 1. kreipiniui, klausimui sustiprinti: Ui, tu strazde strazdeli, tu raibasis paukšteli! A1884,253. Nu prašo, uĩ, žmogeliau, apsistok, nebrajyk (ps.) Yl. Anie prieina pri žmogaus, uĩ, a greit ans atsikels? Trk. Ùi, tu Jurkeliau, parvežk muni! KlvrŽ. Žydas geras buvo, visumet paklaus: uĩ, a tu paėdei? Trk. 2. kartojimui sustiprinti: Nebėra lauke javų brandumo, nėra, ui, nėra niekur gerumo A1884,162. Liūdna, ui liūdna čionai ant svieto A1884,246. 3. tvirtinimui pabrėžti: Tėtė sveikas mūsų, ùi Mžš. Darbininkas pats yra, ui! Pln. Ui, tu šį kartą esi negera Šv. ◊ kad ùi labai pabrėžiant veiksmo, ypatybės stiprumą: Saulelė graži tiek, kad uĩ! Trk. I supykinom, tiek įerzinom, kad uĩ! Trk. Tiek susmirs viskas [nuo rūkymo], kad ùi! KlvrŽ. Čia atrodo didžiausis dvaras, gyvenimas, budinkai tokie, kad uĩ Tl. Diena graži, o vė[ja]s toks šalčiausis puta, kad uĩ! Krš. Bjaurybė ana, kad uĩ! DūnŽ. nė ùi ùi nė kiek: Aš tave nė ùi ùi, t. y. nebijau nė biškį, negandink J.