Kas yra uituvas? uitùvas, -ė smob. (2) K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LKGI333 žr. uitena 1: Jis toks uitùvas, kad jį vis reikia uiti, varyti pri darbo J. Tikras uitùvas: mietą sutašysi į kramę, tuokart pajudės Trk. Tai tu, mano mergužėlė, viečna uituvė̃lė JD774. Parvedė mergą uitùvę JD153.