ūkti reikšmė

Kas yra ūkti? 1 ū̃kti, -ia, -ė 1. intr. DŽ, NdŽ, Dglš šaukti, ūkti (apie pelėdą, apuoką, kiškį ir pan.): Pelėda sode ū̃kia Ldk. Griūvėsiuose ūkė keli apuokėliai Šlč. Paklausyk, jau ūkas vėl ū̃kia Ds. Ūkas anas retai kada ū̃kia Žl. Balose kažin kas gyvas gailiai ūkė, lyg pūtė į dyką butelį Vaižg. Karvelis, nesulaukdamas pačios, ėmė mėtytis po lizdą ir ū̃kt (ps.) Sn. Jei ūdros pavasarį ūkia, bus blogi metai (priet.) Kvt. Jei sodyboj ū̃kia pelėda, mirs kas nors iš tų namų (priet.) Srv. | Varlės ūkia (kurkia) Kp. 2. intr. FrnW, NdŽ, Ds šaukti, rėkti, ūkauti (ppr. susižinant): Mes tę pradėjom ū̃kt Všt. Tik brazdi brazdi ūkdamas [bernas] palėpe prie kertės ir pradėjo leistis [žemyn] LTR(Kp). Patys įsibailindami, imdavo pasienyje ūkti, nernėti, krapštytis, belstis Vaižg. 3. intr. neaiškiai kalbėti, vograuti: Mano vaikas labai geras, ūkia jis sau vienas paliktas Alz. 4. intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Pg gaudžiai aidėti, gausti, skambėti, ūžti, dūgzti: Visas rytas ū̃kia, kažno, ar orlaiviai, ar mašinos? Sdk. Girdi, kaip ūkia Krekenavos varpai? Ėr. Girdėti, kaip ūkia vargonai J.Balt. Virš galvų įvairiais balsais ūkė sviediniai ir kulkos rš. Ąžuolai ū̃kia ū̃kia, tai pasduos vienan šonan, kitan Ob. Ū̃kia miškas Ds. Klaimas ū̃kia – bus oro permaina Dbk. Mikas girdi lyg kokį ūžesį. Lyg visos lankos ūktų Vaižg. Bet gražiausios buvo dainos: „Sužadinkim Lietuvą“, „Prašvito aušra“, kurios ūkia Advei ausyse I.Simon. Šįryt ežerai ū̃kia Ds. Ežeras jau ū̃kia, matyt, oro permaina bus Bgs. 5. intr. DŽ, NdŽ, An, Sb išduoti šaižų garsą, švilpti (apie garvežio, laivo sireną): Garlaivys jau ū̃kia Kdl. Uoste ūkė laivai J.Mik. Tolumoje pradeda ūkti švyturys rš. 6. intr. dejuoti, unkšti, verkauti: Ligonis tik ū̃kia ir negali žodžio ištart Zp. Girdėt lyg per šermenis – ūkia, raudoja, net širdį veria A.Vencl. 7. intr. Ml dainuoti (ppr. monotoniškai): Vieni ūkė vienodai ir nuobodžiai, kiti traukė dailiai, čia smarkiau, čia lėčiau A.Vaičiul. ║ triukšmingai linksmintis, ūžti: Ir ū̃kia par Kazį visašaika Ob. 8. intr. Ds, Dl, Vdš lakstytis, rujoti: Varykim kiaulę in meitėlį, jau antra diena ū̃kia Dkk. | refl.: Morčiuj kiškiai ū̃kias Vdš. 9. tr. šnek. greitai nešti: Žiūriu – jau ū̃kia maišą Ut. \ ūkti; atūkti; išūkti; nuūkti; paūkti; parūkti; praūkti; priūkti; suūkti; užūkti
2 ū̃kti, -ia (-sta SchL135, KBII159, NdŽ; R, MŽ, N), -ė (-o NdŽ; R, MŽ, N) NdŽ 1. intr. G118, M, FrnW, KŽ niauktis, trauktis debesimis, blaustis: Bet ten, toli padangėse, ūksta I.Simon. Šią dieną bus dargana, nesa dangus raudonuoj ir ūksta RBMt16,3. | refl. R, R38, MŽ, MŽ51, N, M, JI304, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Tv, Kv, Bt: Ūkties, apsitraukti, dumbluoties I. Oras ū̃kias, t. y. debesis rodos ant lytaus J. Ū̃kės ū̃kės i pradėjo lyti Grdm. Ū̃kas iš visų pusių – būs lytaus Užv. Po pietų ėmė ū̃kties, kad tik nebūtų naktį lytaus Lž. Ui kaip gražiai ū̃kas, būs lytaus Šv. Pavakariais ėmė ū̃kties, naktį lytus uždroš Ll. Ū̃kas dangus, lytaus būs, vištyčius parnešk Sd. Kieminę auką pats namų gaspadorius atlaikęs tokiu pragumu: ūkianties ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant S.Dauk. Tarsi kaži kokios debesys ūktųsi Vd. Mėnuo už debesų užlindo; pradėjo ūktis LzP. 2. refl. temti, akti: Akys ū̃kias, nematau Jd. \ ūkti; apūkti; priūkti; suūkti; užūkti

Ką reiškia žodis ūktveriauti? Visi terminai iš raidės Ū.