ūrioti reikšmė

Kas yra ūrioti? ū̃rioti, -ioja, -iojo tr., ū́rioti DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, ūrióti, -iója, -iójo Ut 1. Pnd, Sdk, Tr, Ds versti nuo viršaus, griauti, ardyti: Vienas pilkit bulbas, o kitas ū̃riokit Dkk. Kam tu šiaudus nuo krūvos žemėn ūrioji? Lel. Ū̃riojo žmonės tą kalnelį, kaip tik galėjo Sv. Neūriok duobės! Kp. Pats piliakalnis vis labiau ūriojamas godžiomis rankomis žmonių, kuriems ne senovė rūpi Vaižg. 2. Všk, Kpr, Tr žr. ūryti 1: Jį vis ūriok ir ūriok, nieko pats be sakymo nepadaris Krs. Mes savo vyrus ū̃riojam: kelkitės, eikite dirbt Pl. Gi sarmata: žmonės vis ūrioja – nuolat vis nutrūksta [karvė], nebegražu! Slm. Už daržo išganymą aš da jį ūriosiu Krs. \ ūrioti; apūrioti; atūrioti; išūrioti; nuūrioti; paūrioti; praūrioti; priūrioti; suūrioti; užūrioti