utėlius reikšmė

Kas yra utėlius? utė̃lius, -ė smob. (2) KBII108, KII12, K, LsB326, J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Rm; Q320, SD1191, SD407, R, R239, MŽ, MŽ319, N, BzF58, M, L, LL284 1. Žvr kas utėlėmis aptekęs: Jų vaikai neapžiūrėti, tikri utė̃liai Sdb. Visa šeimyna – utė̃liai Ktk. Neik, Jonai, gult su tuoj utė̃lium, ba utėlės užės Nmn. Eikš, utėliau, paieškosiu galvą Srv. Utė̃liai buvo Ignociukai Dglš. ^ Blusius su utė̃lium giminės JT315. 2. Ds, Slk, Prng, Sv, Nmj, NmŽ menk. skurdžius, driskius: Jijė ponia, o vaikai – utė̃liai Snt. Utė̃lių valdžia b[uv]o Gs. Utė̃liai jūs, ubagai, aš tai bagotas Mlt. O dar ir toksai utė̃lius juokiasi Dievui! K.Donel. Tas utėlius nevertas mano dukteries Upt. Visi tie utėliai trobelninkai sužinos J.Marc. ^ Iš ubago ponu tapo, iš utė̃liaus pusė grapo Trgn. 3. MŽ, N, K, Sv, Br menk. nedorėlis, nenaudėlis, netikėlis: Traukis iš akių, utė̃liau tu! Jn. Nutilk tu, utė̃le! Ktk. Tu ryznykai, utė̃liau, kaip taũ žemelė nešioja! Mlt. Kaip tu šeivą laikai! Ne žvejys, o utėlius! rš.