užbėgti reikšmė

Kas yra užbėgti? užbė́gti; R24 1. intr. bėgti ant ko, užlėkti: Užbėk ant kalno, ir matysis, kur dega Ds. Javai čion galvijų užbė́gami KI156. | refl.: Bebėgdami ir nežinodami vietos užsibėgo ant baisios pelkės rš. ║ tr., intr. bėgant užtikti, užklupti: ^ Greitasai [nelaimę] pats užbė́ga, tykajam vėjas užpučia Ds. Vilkas bėgiodamas bile ką užbė́ga B. Nuo vilko bėgsi, ant meškos užbė́gsi Lš. ║ tr. bėgant pralenkti: Karalius uždavė su jo bėgikais lenkty bėgti. Kas užbėgsiąs, laimėsiąs Jrk31. 2. intr. bėgomis užeiti kam iš priešakio: Kad karvės gyliuodamos pasileida kur, tai jau neužbė́gsi atsukti Grg. Mum beeinant toliau, tas katinas pavijo, ažbėgo priekin ir neleidžia LTR(Ds). 3. intr. užeiti, užsukti kur: Pro šalį eidamas užbė́k ir pasakyk anam, kad ateitų Grg. Užbė́k rytoj, būs padaryta Kv. Grįždamas iš darbo, jis užbė́go į krautuvę Mrj. 4. intr. užskubėti (apie laikrodį): Mūs laikrodis biskį užbė́ga Smn. ║ užtekėti (apie saulę): Šiandie saulė užbėgo anksti Tvr. 5. tr. pavaduoti, padaryti už kitą: Žentas ... buvo labai paklusnus ir storojos kožno[je] vieto[je] užbėgt tėvą BM141. 6. tr. uždirbti (bebėgant, betriūsiant): Nei ką jis ten užbė́ga, nei nieko Krsn. Kai bėgi, užbėgi da ką Bsg. | refl. tr.: Bėga bėga ir nieko iš to neužsibė́ga Skr. 7. tr. užlieti: Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem. | prk.: Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir. ║ užplūsti, užslinkti: Kraujas užbėgo, ir nebematyti rakšties Ėr. Čia ne guma, neužbė́ga – įdūrei, ir laikosi skylė Dg. 8. intr. KII212 užplaukti: Garlaivis užbėgo ant uolos ir nugrimzdo prš. 9. intr. susinarplioti (apie siūlus): Kas čia yra, kad špulia ažbė́ga ir ažbė́ga Ds. 10. tr. nuvaryti nuo kojų, nukamuoti: Užbė́gtas arklys Šts. Neužbė́k arklio, toli nenuvažiuosi Šts. 11. intr. atšipti, nudilti: Kietumoj tuojau noragų galai užbė́ga Brt. 12. intr. atsirasti (apie pinigus, uždarbį): Tai už šį, tai už tą namuose vis užbė́ga koks šimtelis Brt. ◊ ant kójų užbė́gti užaugti: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kójų užbė́gus – argi tai pora? Vlk. užbė́gti tãką užeiti kam iš priešakio: Abromas užbėgo jiems taką M.Valanč. Siuntinys, taką užbėgęs, tarė, jog lietuviai vienu trūkiu eit S.Dauk. už akių̃ užbė́gti 1. užeiti kam iš priešakio: Užbė́k jam už akių̃ ir paklausk Gs. Prisivijo, užbėgo už akių ir vėl savo kalba Slm. 2. padaryti ką pirma kito: Kam už akių užbėgi, duok pirma pačiam pasisakyti Grž. Šiandien saulei už akių užbėgau (atsikėliau prieš saulės tekėjimą) Brs. 3. pertraukti kalbą: Neturėk mados ažbėgt až akių, kai kitas šneka Skdt. \ bėgti; antbėgti; apibėgti; atbėgti; dabėgti; įbėgti; išbėgti; nubėgti; pabėgti; parbėgti; perbėgti; prabėgti; pribėgti; subėgti; pasubėgti; užbėgti

užbėgti sinonimai

užbėgti antonimai

Ką reiškia žodis užbėralas? Visi terminai iš raidės U.