ūžčioti reikšmė

Kas yra ūžčioti? ū́žčioti, -ioja, -iojo Š, DŽ, NdŽ; Kos57 1. intr. su ūžesiu smarkiai judėti srovėmis, bangomis, plaktis: Tik žiūrau – ū́žčioja liepsna iš kamino Rod. Antai jau laivas keliasi ir bangos ūžčioja B.Brazd. Jeigu audra pasikels, vėjas ūžčios, bangos šėls B.Sruog. Ir ūžčioja dar sūkuriai spindulingi V.Myk-Put. ║ su ūžesiu mosuoti: Ant kalnelio, vėjų pakraigėje, smarkiai ūžčioja malūnų sparnai rš. 2. intr. pulsuoti, plakti: Gyslomis ūžčioja kraujas rš. Ūžte ūžte širdis mano ū́žčioja, kad bijau arba nedrįstu įeiti pas jąsias J. ║ purtytis, krūpčioti, virpėti (nuo šalčio): Regi, kap ū́žčioja OG316. Br… ūžčioja, vis dėlto prausias, o jaunas kraujas muša į veidą Vaižg. | Giria ūžčioja nuo vėjo, vėjas girioj šokinėja B.Sruog. ║ eiti (per kūną) (apie virpulį): Tims nedorims stribokams ūžčio[ja] baimė par kailį Krš. Graudu, ašarojasi akys ir bailė ūžčioja per kailį: ar tesės? Vaižg. Virpulys ūžčioja per visą kūną, prakaitas muša J.Paukš. Žalsvos akys spigina Gediminą su tokiu rūsčiu, kad šiurpas ūžčioja nugara J.Avyž. 3. iter. ūžti 10: Ūžt ūžt visa salė tik ū́žčio[ja] Krš. Aimanuoja, ūžčioja [moterys], lyg būtų pačios vežiman kritusios I.Šein. 4. intr. su pertrūkiais leisti dusulingą garsą (apie kiaules): Linksmos kiaulės ū́žčioja, kriuguoja bėgdamos namoniui, kad pasibaido J. 5. tr. Kp, Adm sūpuoti: Kiti su panelėm, o jis tai vaikus ū́žčioja Pnd. Visąnakt [vaiką] ū́žčiojau ant rankų, ir neužmigo Rdm. Paimdavau jį kartais ant rankų ir taip pradėdavau ūžčioti, kad vaikui net ašaros imdavo trykšti nuo juoko S.Zob. | refl. Skp: Kad jie nebijo teip ū́žčiotis! Kp. \ ūžčioti; išūžčioti; nuūžčioti; paūžčioti; suūžčioti

Ką reiškia žodis ūžčiū? Visi terminai iš raidės Ū.