vadžiojimas reikšmė

Kas yra vadžiojimas? vadžiójimas sm. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, vadžiójimos ind. 1. → vadžioti 1: Vadžiojimas nepatogus – par daržus DūnŽ. Be vadžiójimo arklys gerai eina [kaupiant bulves] Alvt. | refl.: Su vaikų vadžiójimos pražuvusi, būriais vedina eina DūnŽ. 2. refl. → vadžioti 3 (refl.): Kas iš to vadžiójimos, jei nežada imti Krš. Iš tų vaikių vadžiójimos tik liežuviai Krš. 3. → vadžioti 4: Apsivilkite cielais šarvais Dievo, idand galėtumėte atsispirt kytriemus vadžiojimams velnio Ch1PvE6,11. 4. I → vadžioti 7: Šeinių šokom, kadrilių. Šeinė[je] daug vadžiójimo: i kryžmiškai, i įkypiai vadžio[ja] Užv. 5. vadovavimas: Vadžiójimas, vadovu buvimas I. ◊ už nósies (nósės) vadžiójimas apgaudinėjimas: Už nósės vadžiójimą pykstu i nešnekuos – palšyva Krš. \ vadžiojimas; apvadžiojimas; atvadžiojimas; davadžiojimas; įvadžiojimas; išvadžiojimas; pavadžiojimas; privadžiojimas; suvadžiojimas; užvadžiojimas