vaikpalaikis reikšmė

Kas yra vaikpalaikis? vaĩkpalaikis sm. (1) KBII77, KII2, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jn(Kv), Ėr, Grz; R, MŽ, Tat, N, L, LL77 menk. 1. Vdžg netikęs vaikas, vaikiūkštis: O jūs vaĩkpalaikiai, žabo gausta! Pnd. Tik painiojasi po kojom tie vaĩkpalaikiai Jnš. 2. paauglys berniokas, vaikėzas: Vaĩkpalaikis netinka žmonėms J. Da vaĩkpalaikis buvau Nm. Prastas dar iš jo vyras, tik vaĩkpalaikis Gs. Turam čia tokį vaĩkpalaikį ir negaliam sodnų, daržų nusaugoti Krš. Aniek tų vyrų – vieni vaikpalaikiai! J.Jabl. Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, kad ir vaĩkpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin K.Donel. 3. netikęs, menkas samdinys, bernas: Beturįs pasisamdęs seną, santižį vaĩkpalaikį Sr. ║ paauglys samdinys, pusbernis: Kokį vaĩkpalaikį pasisamdydavo, o teip vis vieni dirbdavo Sk. Aš, dar vaĩkpalaikiu glūpu pas Bleberį būdams, daugsyk dyvijaus, kad koks turtings gaspadorius, su bernais kasmets suderėdams, dolerį siūlė K.Donel.