vairuoti reikšmė
Kas yra vairuoti? 1 vairúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Jn(Vlkj), L, LL238, Š, ŠT252, Rtr, BŽ494, DŽ, KŽ valdyti, vairu reguliuoti judėjimo kryptį: Leidimas vairúoti mašiną NdŽ. Vairuojamasis ratas KlK44,34. Vairuoti automašiną vakare ar naktį ne taip jau paprasta rš. Gali būti blogas laivas, bet mokėk jį vairuoti A.Gric. Vis tiek arklys tura tą dišlių vairúoti a su kojėms, a su pats savim Kl. Su prysu vairúoji galvą [sielių] Mrk. | prk.: [Krago] uodegos plunksnos visai mažos, tad paukštis ir ore, ir vandenyje vairuoja ne uodega, bet kojomis T.Ivan. Nardančiųjų ančių vairuojamosios plunksnos būva dažniausiai sudėvėtos T.Ivan. | Vairúoja žuvis uodega Brb. Bužungalvis su uodegele vairúo[ja] Mžk. Katinas ėjo, uodega vairuodamas LTR(Msn). 2. intr., tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Vl, Skr, Kin irti, irkluoti: Su vairais vairúok J. Vairúok palengva, iki tinklą išmesiu Plk. Kėlėsi [per Nemuną] nemokantys vairúot PnmŽ. Tėvas sėdi gale ir ilgu irklu vairuoja, kad valtis lygiai, nesimėtydama kiltų prieš srovę rš. | refl. Plšk. 3. tr., intr. LL238, Vrt prk. rikiuoti, tvarkyti: Vairúoti valstybės aparatą DŽ. Galva kojų nebvairúo[ja], nebė[ra] nieko iš vyrų Krš. Durniui i tai reikia savo durnystę vairúot Bsg. Piningas viską vairúo[ja]: įbrauka [daktarui], i padaro abortą Rdn. Tas velnias rublis viską vairúo[ja] Vvr. | Mėlenės kaip yr gerai, kaip vidurius gerai vairúo[ja]! Pln. ^ Kap vairúoja, tep eini Ldvn. ║ kreipti, sukti tam tikra linkme (kalbą): Tikriausiai kvailai atrodžiau, nesuprasdamas, kur jis vairuoja rš. 4. intr. eiti: Nueinu pas vaikus, kiek pasizauksojęs i vairúoju į savo numelį Šv. | refl.: Reik vairúotis pas karvę, jau po pusė vienuoliktos Jrb. \ vairuoti; apvairuoti; atvairuoti; įvairuoti; išvairuoti; nuvairuoti; pavairuoti; parvairuoti; persivairuoti; pravairuoti; privairuoti; suvairuoti; užvairuoti
2 vairúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. dėstyti, pasakoti, rairuoti: Kai ima surinkdyt visa, tai te vairúoja ir vairúoja Arm. 2. giedoti, ryliuoti: Lėliumoj, gaidžiai gieda, tai vairúoja, negiedokit, gaideliai, nevairúokit – ne jūs manę budinot, ne jūs manę kėlėt Aru19(Dv). | refl.: Ir dabar dar galėčio grajyti, bet reik jau dantis įsidėdinti, jei be dantų, nebvairúojas jau End. 3. smarkiai verkti: Ko tu čia vairúoji lodz mažas Grv. \ vairuoti; pavairuoti
vairuoti junginiai
- vairuoti (laivą), vairuoti (lėktuvą)