vaitoti reikšmė
Kas yra vaitoti? vaitóti, -ója, -ójo KBII199, KI670, K, Rtr, NdŽ, KŽ 1. intr. Q503, H, H153, SD146,175, SD353, R, R231,403, MŽ, MŽ308,543, Sut, N, M, L, LL51, DŽ, Pn, Ppl aičioti, aimanuoti, dejuoti: Kad skauda, vaitók, kad rūpi, dejuok, t. y. iš rūpesčio dejuo[ja] žmogus, o iš skausmo vaitó[ja] JI308. Jis vaitódamas vai vai vai, Dievuliau, vaikščioja, kad jam skausta J. Koją sopėjo, kad beveik vaitót, nieko negalėjau dirbt Žl. Dvi nedėlias tik vaitójo ir mirties prilaukė Lel. Jai (priėmėjai) ranką skauda, mano vyru dantį skauda – man nebėr kada vaitót [gimdant] Sdb. Tatai išejom vaitódamys į lauką Brs. Ale jo bobutė … tuo gumbu vaitót ir skaudžiai sirgti pradėjo K.Donel. Smertis nebegalėdama atsikelt paliko šalia akmenio vaitójantį BM185(Pš). Graudžiai vaitójo ir meldėsi Sch 232. Jonienė kaip vaitojusi tebevaitoja Žem. Vaitojantį žmogų skubinai išvedė iš bažnyčios J.Bil. Vaitódami jų vaikai teip gynė tėvynę A.Baran. Nei vaitoti, nei verkti nepratę visai vien atstatom krūtinę, apkaltą ledu Mair. Mergele jaunoji, ko gailiai vaitóji? DrskD124. Bagota panaitėlė miegojus vaitoja, mano biedna siratėlė dirba ir dainuoja LTR(Šr). Ponas vaitas vaitódamas pjovė gaidį raudodamas DrskD227. Tik aš siratėlis gailiai vaitoju šaltoj žiemelėj TŽI286(Mrs). Būdavo, ka per tiltą eini, tai patiltė[j] ka vaitója, ka vaitója! Slv. Naktį nubundu – vaitója kamine Žl. Įlips į skliautus, pradės vaitót, kneikt [i](gąsdinti)
vaitoti junginiai
- (su)dejuoti, vaitoti