valgyti reikšmė

Kas yra valgyti? válgyti, -o, -ė KBI35, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ 1. tr., intr. SD147,49, SD288, H, H173, R, MŽ, Sut, K, J, L vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų válgyta Jn. Vaipydamas valgau R130, MŽ171. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami válgom K.Donel. Jis válgo duonos, mėsos KI411. Agi, būdavo, duonelę susimali – ir válgai Krns. Tris dienas šeimyna, būdavo, válgo šitą [duonos] kepalą Upn. Duonelės nusiperki, tai pati válgai, viščiukelius papeni Aps. Aš gyvulį pašeriu, tik tada pati válgau Pc. Aš pieno atnešiu, kad válgysi Ker. Válgis dabar tau anas (vaikas) čirškulius! Klt. Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spirgus valgyt BsPI70(Rg). Sūrį an lentelės padėsi, pasūdysi kruopelę ir valgysi Dgp. Anys tik medų válgo Šlčn. Válgyk plutą, tai būsi drūtas Klt. Neválgęs lengvas, tik nedrūtas Dkš. Válgyk, kad stipras būtum J.Jabl. Ar válgius neválgius vis tiek uogas válgau Kpč. Tai prisrinkt neprisrinkai, o válgyt válgai [uogas] Srj. Valgąs vienas roputes I. Aš gerai negyvenau, vis blogąjį kąsnelį válgiau Dglš. Ką pati válgau, tą ir jai duodu Krd. Kas yr, tas reikia válgyt Aln. Ką válgo ryte, paliekti to pačio pietumi Kpč. Imk keptienės, imk sūrio, sviesto, visko reik válgyt KzR. Aš šiandien nieko neválgiau, o ir negėriau KI97. Dviem nėra kas válgą NdŽ. Mama, palik ant stalo válgyt Pnm. Nėra kas valgą (nėra duonos) J.Jabl. Kad būtų alkanas buvęs, būtų válgyt prašęs J.Jabl. Ir aš išalkau valgyti J.Jabl. Yra ko válgyti, tik nėr kada Btrm. Kad mes neturim labai ko válgyt duotie (ps.) LKT380(Kč). Čystai sausai válgydavom, nė pieno, nė mėsos neválgėm nė kruopelės Grž. Kūčių̃ dieną galima visus darbus dirbt, tik reikia sausai valgyt arba nieko nevalgyt MTtI 124(Nj). Ans apsižagė, t. y. válgė pasninke su mėsa JI80. Vieni su mėsa válgydavo, kiti užsilaikydavo – su pienu Alz. Išnaikino [karas] laukus, sudegino kluonus. Válgė [žmonės] be druskos, válgė be duonos (d.) Dglš. Juodos duonos nevalgysiu, kad ir baltos nematysiu LLDII517(Rs). Per Užgavėnes daug válgo Kpč. Dabar jo (vaiko) pats augimas, válgo apsisukdamas Slk. Apsgręžęs ir vėl válgysi Žl. Iš dyko buvimo tik válgyk ir válgyk Žl. Išalkusiai valgo LKGII515. Labai užsilaikė: labai riebiai válgė, labai daug miegodavo Kpr. Seniau gi tai prastai válgydavo, kurgi te gerai válgis! KP. Seniau žmonės drūtesni buvo, prasčiau válgė Dg. Tu válgai geriau, tai tu nesirgsi Lz. Válgyt duoma, nesakysi, ka neduoma Pst. Válgis neválgis, ale reikia duot [svečiui] Žl. Pati válgai ir svečiui duo[k] Švnč. Atejo pietuot, duok válgyt Pb. Válgait, rinkit šaukštaitį LzŽ. Nekliudai tu jo, dabar anas teválgo LzŽ. Válgyk, ba vė sakysi, kad nedavė Gs. Válgyk – tik jau namie kalte neprikalei Jrb. Tegu juodu válgai Erž. Su skoniu válgykit, kiek te válgėt, pažiūrėjot, ir tiek Kvr. Na, tai válgaime Švnč. Eikš válgytų Aln. Aš prašau, kad jūs válgytūt Rod. Prašom imtienai ir válgytienai LKT317(Ds). Pieniuko gerte a su duonele válgaite Str. Tep válgaite kap savus obuolius Pst. Válgaite greičiau, ba turkas ateina! (juok.) Tvr. Válgyt nereikia prašytei Sld. Nori teválgai, nori ne Dglš. Testa sau válgo berniokas Mlk. Ryto pirmasiai darbas – válgyt Ktk. Pilasi i válgo, pilasi i válgo – nėr kada bliūdelį išmazgot Plv. Nėra kas valgai (nėra valgytojo) J.Jabl. Válgyt yr kam, ė krutėt nėr kam Dglš. Ka dirba žmogus, tai reik ir válgyt Brž. Matai, reikia vis su tvarka: da biškį nori – nebeválgyk, ne teip, kad braška šonai! Mžš. Siaura kešenė (sunkus pragyvenimas), kai vienas dirba, o šeši válgo LKT179(Jrb). Vaikai verkia valgyti Žem. Vienas [vaikas] verkia, válgyt nori, kitas verkia, pasupt reikia DrskD202. Krutėt reikia, válgyt noris LKT355(Nmč). Kai išalksi, tai ir sausą duoną válgysi su medum (pasigardžiuodamas) Ktk. Gulėk negulėk, ė válgyt nori kap šuva Plš. Válgyt negali trivot, šunį suėstum! Plv. Tai noriu válgyt, kad pilvas prie nugarai prilips LKT374(Rdm). Válgyt noris – kaip grąžtu gręžia Ds. Válgyt nieko nenoriu, teip nenoriu – anei krislo Kp. Kap ažsikenčiu i nenoriu válgyt Dglš. Kad i norėtai válgyt, sarmatytais svieto Eiš. Válgyt badas buvo (nebuvo ko valgyti) Ėr. Ašiai dantų nebeturiu, tai reikia ir neválgius pabūt Pnd. Liko kaip šaka: nė válgė, nė miegojo Adm. Válgyt válgau, o džiūstu kai skiedra Jsv. Niekas nesopa, tik válgyt neprisiima Rš. Ir válgyt ažuriša, kai nervai pasikelia Aln. Válgau tik, kad reikia Pv. Dirbi, tai pamiršti ir válgyt Rdš. Eini vakare namo pervargęs, válgyt nebegali Kvr. Aš kada válgius, kada neválgius buvau Rmš. Be motkos nėra gero, kada válgęs, kada neválgęs Lt. Dabar válgyk ir bijok (trūksta pinigų net maistui) Aln. Par maniem viskas skalsu, mažai aš válgau Žl. Blogai válgyk ir išvirsi pilvan kaip našlaitis gėriokas Jž. Tei mažai teválgo kai katė [p]Erž.

valgyti sinonimai

valgyti antonimai

valgyti junginiai

  • paduoti (valgyti), tinkamumas valgyti, valgyti pietums
Ką reiškia žodis valgytinis? Visi terminai iš raidės V.