vėl reikšmė

Kas yra vėl? 1 vė̃l adv. K, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; Q3, CI6, H, R, R400, MŽ, MŽ539, Sut, D.Pošk, N, M, L, Sim, vél Snt, vel̃ Drsk 1. rodo to paties veiksmo ar būsenos tąsą ar kartojimąsi: Jau buvo kelias dienas nebeliję, tai vė̃l jau, vė̃l jau lietus Šmn. Perlijo raptum ir vė̃l sausa Ūd. Kaip ir niunka – vė̃l lis Aln. Šiandiej tik pradėjo laščiot ir vė̃l karšta Ob. Šiandie vė̃l deganti (karšta) diena Grv. Pasakis žodį ir vė̃l sau [tyli] Nmč. Tiktai tos kulkos niau niau, mes kasam i vė̃l Kl. Parnakos pakelė[je], pasišers arklius kur, nu ir važiuona vė̃l Klk. Tu prapjausi vilkui pilvą ir pareisi, ir vė̃l visi gyvęsim (ps.) Kt. Aš labai prastai i apsivilkus, ravėt buvau ir gal eisiu vėl ravėt Č. Ateina pavasaris ir vė̃l einam pri tų gaspadorių tarnauti Klk. Ant ryto meto vė̃l reik eiti, vė̃l į talką Tl. Po karo vė̃l neduoda spakainumo: vė̃l armijon ima, vė̃l miškan Pnd. Ans (piemeniukas) karves pargena, vė̃l rytą gena Als. Išgriuvo gomurys, reikia vė̃l pečius mūryt JT223. Bernas vėl prisirinko pinigų kiek galėjo panešt LTR(Imb). Paejęs nedaugį (truputį) ir vė̃l pasiilsi Pls. Privargstu labai – paraunu burokus, paraunu, ir vė̃l pastoviu Svn. Tada ir vė̃l tan pačian daiktan sėdos GrvT40. Po miežių dedam mėšlo i sėjam bulbes, paskui vė̃l miežieną [keičiam] į bulbieną Krž. Stiklinę alaus išgersam, padainiuosam, vė̃l pri stalo Klk. Vė̃l mun poterai kalbėti, kad ans paliko gyvas Vkš. Kad suvalgei [duoną], vė̃l kepdavai Brž. Atejo tas Stančius vė̃l lazda pasiremdamas Pln. Vė̃l pradėjau sirgtie ir gulinėju Vlkv. Par naktį vė̃l su tais vaikais krokinsuos, o rykmetį pri darbo Varn. Vė̃l par dieną duoda garo (linksminasi) Vdk. Valgė valgė ir vė̃l apsirgo, ir vė̃l sako, kad reikia gult, nu ir vė̃l sugulė Kp. Vė̃l atsviedė mane drugys Tvr. Čia ans vieną kartą gėrė, vė̃l skaudėjo galva Trk. Kitus metus tai jau vė̃l samdėm kitą žmogų, vė̃l išardė [pečių] visą, vė̃l mūrijo, vė̃l iš naujo Alz. O kame dabar būs šokis, jau ten vė̃l susirinksiam Sd. Tas mėlynanosis nespėja prasmérkt i vėl akis užupila Tr. Šįmet ta sloga pames, tai ir vė̃l Kt. Dabar vė̃l bėda ant nosies – kito sūnaus vestuvės Msn. Imtau seną – razumnesnė, vėl bėda man, ale jauna daug meilesnė, vė̃l vargas man DrskD233. Jau vėl galvijų maras yra iš naujo pasirodęs Kel1879,50. Ir vėl ejo, ir vėl [jį] sutiko, mislydamas, kad kitą senelį DS51(Rs). Senukas paėmęs savo ožką ir vedasi tiesiog namo, kad ne vėl pavogtų Sch128. Jėzus grįžo tretį kartą pas mokytinius, atrado jus vėl užsnūdusius M.Valanč. Ištiesk tavo ranką ant marių, idant vanduo vėl čia atpultų BB2Moz14,26. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Ir po aštuonių dienų vėl buvo jo pasiuntiniai viduj VlnE138. Ir appjaustė vėl vaikelius, kurie dabar (dar) nebuvo appjaustyti BB1Mak2,46. O tu … vėl eisi ing nupuolį kaip kiaulė ing purvus MP154. Ištesėjo jam vė̃l Viešpatis Christus žadėjimą savą DP486. ^ Panytė po gryčią pašoka ir vė̃l kertėn stoja (šluota) JT275. 2. rodo priešingos krypties veiksmo ar būsenos atsiradimą: Cit neverk, sesele, balta lelijėle, aš išjosiu, vė̃l parjosiu (d.) Mrj. Buvo ligoninėj, jam sudėjo koją, ne teip sudėjo, vė̃l laužė Pg. Aš atalekiu, per penkias minutes vėl išlekiu Slč. Antrą bačką praleido (atkimšo) i vė̃l užkišo: svečiams laikė Krš. Prūsų bažnyčia su dešra užrakinama ir vė̃l atrakinama Grš. Anys atpjauna butelio dugnį ir tada vė̃l suklijuoja Smal. Su pagalve atkėlė, paturėjo ir vė̃l paguldė Vlk. Atsidarė tas akmuo, ir pasidėjo ji savo rūbus in tą akmeną ir vė̃l uždarė LB158. Viliot vilioja ir vė̃l atstoja Grl. Reikia susbart, reikia suspykt, suspykus vė̃l sustaikinam Adm. Veš (paraštėje bus vadu) pulką, ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Ponas užmuša ir vėl atgaivina, tremia ingi peklą ir išvadžioja MP71. Ponas ubagus daro, ir vėl nuturina, nužemina, ir vėl paaukština MP71. Žmonės žydų per septynias dešimtis metų buvo nevalioje Babilonijos, ir po tam vėl sugrįžo tėvikščion savon DP93.
2 vė̃l prt., vel̃ 1. SD370, Sut, N, Žž, Kpr taip pat, irgi: Mama mano ilgai gyveno. Bobutė irgi vė̃l labai ilgai gyveno Plvn. Jis (vyras) labai smagus darbe, aš vė̃l savo darbą padirbdavau Slm. Trys aršinos tai sieksnys, kaip sakant, o du metrai vė̃l sieksnys PnmR. Biržiečių vė̃l skirias [kalba], jie kažkaip ilgina labai tą kalbą Kpr. Vienas ant patalo, kitas vėl su lazda vaikščioja Krns. Širdis prasčia – duoda, ir akys prasčios vė̃l Rdn. Tas vaikas vienas, aš vė̃l viena didliai bijojau Šts. Ji nieko nesako, aš vė̃l nieko nesakau Jrb. Bulves vė̃l teip pat išsiverdu katiliuką, i trims dienoms Sd. Aš palaistau, anie (vaikai) vė̃l palaisto – auga viskas iš pašėlimo Krš. Vogti bijo, o mirti vė̃l nenora LKT71(KlvrŽ). Ana graži, vyras vė̃l gražus Krš. Jei būsi kokis paleistuvis, tave vė̃l nemylės DrskŽ. Tokių teisingų vė̃l mažai tėr End. Motriškė paskynė vaisių ir valgė: paskui padavė vyrui, kurs vėl valgė S.Stan. Mislyk tik gaidau! kaip jis mylėdavo žmones; ir dėl ko jį vė̃l visi mylėdavo būrai K.Donel. Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, o tarp būrų vė̃l nei viens sau n’atnešė žagrę K.Donel. O motina Ėtmė, ta vėl labai mokėjo giedoti I.Simon. O kam jam dabar tiek žemės: vaikų kaip ir nebėra, pats senas, žmonos vėl – dienos suskaičiuotos A.Vien. Tie vėl, kurie pasėti yra terp erškėčių, yra anys, kurie klauso žodžio Ch1Mr4,18. Neišmano nei vėl girdi PK74. Kas Dievą užmiršta, tą Dievas vėl užmiršta brš. | Vel̃ pasakei – netikusi, o kaip ana dirba! Krš. 2. SD121,161, M, K.Būg dar, be to, papildomai: Palauk, vė̃l pasakysiu nūtykį DūnŽ. Ana renkasi vel̃ kiton terlykon LKKII204(Zt). Gerkit gerkit, ir pilkitės, atnešiu vė̃l – pieno davaliai Č. Aveles atskiriai gano, tai vė̃l paskiria piemenį Sb. Po tam suknelę vė̃l nuperka: tau reik suknelės Sd. Krečia an tų akmenų šitą (išmintą) molį, tai tada vė̃l akmenų mažučių prirenki, vė̃l an to molio, vė̃l molį, vė̃l akmenėlių, vė̃l molį, tai šitokiuos namus statydavo Kp. Atjo[ja] vė̃l dvyleka vyrų piningais nešini Yl. Vaikų pulkas: dvijai dvyninės, vė̃l mergaička, dabar vė̃l vienas gimė Slm. Nebatminu, kas Dauskiūse vė̃l būtum senas Jdr. Aš čia gerai buvau: mat aš vė̃l rusiškai mokėjau Pgg. Vienan stalčiuj tenai sudėta skarelės, tai kitan vė̃l kai kas, te vė̃l kai kas, te abrūsai kokie kur gražūs, tai vė̃l kas Kp. Nu jaunoji vė̃l jau kraitį tą jau turės Sd. Čia vel̃, dvidešimt septyni laipsniai, visai be proto [oras] Krš. Babūnė muno jau vė̃l ta šimto metų ka mirė Krt. Vė̃l toki esu baisiai nepastovio būdo Sd. Gidutis vė̃l šeima, an močią nenuvažiavo, o an mergą pribuvo Žl. Kitą kartą vė̃l toks ponas numirė, i padėjo aną į sklepą Akm. Kningo[je] vė̃l kokio[je] apei tą esu skaitęs, tas jau y[ra] senas laikas Lk. Vyrai eina sau, moteros eina sau vė̃l kur DrskŽ. Jeigu numirėlio kojos nulinkę, tai vėl kas mirs LMD(Tvr). 3. daugiau, didesniu laipsniu (prie aukštesnio laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių): Kur valakas žemės, to platus [rėžis], kur pusė, kur trečią dalią [turi] – vė̃l siauresnis PnmR. Andrelionaičia jau vė̃l senesnė už mane Vb. Mieste vė̃l labiau išdykę Pbr. Man mokėjo trisdešim tik rublių, nu i kai da dirbau, tai dadėjo vė̃l daugiau [atlyginimo] Rk. Kas labiausiai žeminas, tasai vėl bus daugiausiai paaukštintas DP517. 4. J.Jabl, NdŽ antra vertus, iš antros (kitos) pusės, juk: Vėl, juk mudu susižadėję karaliui pritariant V.Krėv. Vėl, ko jam būtų rūpintis dėl žmonos? Juk pas gimines kunigienė V.Krėv. | Gerk be cukraus. Antroji vė̃l, kaip aš čia gersiu be cukraus arbatą! Šts. Teko ir pakult, ir visa. Tai kaipgi neteks, čiagi vė̃l! Rk. ◊ kìtas vė̃l sakoma reiškiant nekantrumą: O tu kitas vė̃l – nekliudyk vaiką! Jrb.
3 vė̃l conj. Grd; SD1211, SD439, Sut o, bet, tačiau: Nedirbčiu, nėko neveizėčiu, vė̃l to vaikelio (marčios skriaudžiamo sūnaus) gailiuos DūnŽ.

vėl sinonimai

vėl junginiai

  • (vėl) palenkti į save, (vėl) palenkti į save, susitaikyti, pradėti vėl, pradėti vėl viską iš pradžių, tęsti(s) toliau, vėl pradėti, sugrįžti į, vėl imti, vėl imti/pulti/nugrimzti, vėl išrinkti, vėl pagauti, vėl pasiekti, vėl pasirodyti, vėl pasitaikyti, vėl pasitaikyti/iškilti, vėl patekti, vėl pradėti, vėl pri(si)pildyti, vėl pripildyti, vėl surinkti, vėl susirinkti
  • Lucubrationes vel potius absolutissima cyclopaedia
Ką reiškia žodis vėla? Visi terminai iš raidės V.