vengti reikšmė

Kas yra vengti? véngti, -ia, -ė KBII149, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, OGLII336, NdŽ, veñgti Mžš; Lex104, H144, Q610, SD1104, SD206, KlG102, R, R323,353, R267, MŽ, MŽ432,473, Sut, RtŽ, L, Š, LL265 1. tr., intr. J.Jabl šalintis, tolintis, lenktis ko: Aš vengiu nelabo žmogaus, purvo, šalčio J. Vengu, pro šalį eitu S.Dauk. Véngia žiūrėt į akis [gydytojas], musėt, blogai Jd. Nuo to laiko ir manę véngia Lbv. Daugumas véngdavo jų (čigonų) PnmŽ. [Vilkas] veñgia žmonių, artie neina Klt. Dėl tų vaiduoklių žmonės ėmė dvaro véngt (ps.) Plv. Bičiuliai nebenorėjo jo daugiau pažinti, vengė su juo eiti gatve J.Balč. Nevengsime vienas antro nei karo, nei taikos metu V.Krėv. Nieko nevéngia: nesijaučia vyresnio ant savo sprando Kp. Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų, todėl nesibaidom karo ir nesistengiam jo vengti, kai karas reikalingas V.Krėv. Jiems (kirams) tinka tik pakraščių juosta, o tolimų jūros platybių vengia T.Ivan. Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas DS177(Rs). Šeimyną dengti, uošvelės vengti, tas tame dvare yra do vargelis S.Dauk. Venk begėdę, kad į jos spąstus neįkliūtumbei BbSir9,3. Žmogų, atsiskyrimą darantį, venk BbPvTit3,10. Kristus, žinodamas ir iš tolo regėdamas vargus ir smertį savo, o tačiau anų nevengė, nebėgo BPII74. Pamoksla zokano prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Kaip bitė veng aulio smirdinčio, teip ir angelai nerimsta nei stov pas žmogų, ant piktų darbų pasileidusio BPII441. Ant to tur avys piemenį savą mylėt, samdinyką nukęst, o vilko, vagies ir latro véngt DP210. ^ Kumele gimusi pavalkų nevengs LTR(Grv). Blogo žmogaus vénk labiau negu žvėries Rod. Reik vengt tekio ne dėl baimės, kiek dėl smarvės TDr VII151(Dov). Vagis vagies vénga Lk. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas ir lazdos nevengia TŽV610(Ps). Vilkas šunies nevéngia, tik nekenčia jo lojimo Rod. Venk nuo draugystės nedorųjų M. | refl. N: Vengiausi, kad neverkčiau Krkn. Ir vengėsi anoj dienoj ineiti miestan, kaip vengiasi žmonija atmušta ir pabėgusi iš kovos Ba2Kar 19,3. Nesivengiu MŽ. 2. intr. gerbiant būti atokiai: Pačios vyrų vengė, ė vaikai tėvelių A.Baran. 3. intr., tr. saugotis, susilaikyti nuo ko netinkamo: Aš vengiu, kad nepadyvytum J. Bėdą vengti N. Jobas vengė pikto CII30. Kaimo žmonės bijodavo Žemaitės: vengdavo pasigerti, tinginiauti, kad jų neaprašytų LKXII238. Gudriausia buvo vengti visokio ginčo Mš. Marti [uošvienės] smerčio lauka išsižiojusi, vargo vénga Krš. Ir užaugęs véngsi blogos draugijos ir girtūkliavimo Plšk. Tų driežgegužių gyvoliai véngs: karvės viduriuos End. Vengiama tarp bičiulių visko, kas žmonėse laikoma negera, iškyla visa, kas žmoniška, kas žmonių santykiuose laikoma gera rš. Aš linksmas žmogus ir rūsčios kalbos nevengiu V.Krėv. Nepaisant J. Juškos paredagavimų, spausdintoje žodyno dalyje yra raštų kalboje paprastai vengiamos leksikos LKV152. Venk svetimų žodžių, kur mes turim savų J.Balč. Vengt draugės piktos DK85. Sergėdamies, aplenkdami ir vengdami visokių bjaurybių, neviežlyvumų ne tiektai darbuose, bet ir žodžiuose ir širdyje DK84–85. Tokie papiktinojimai su didžiu rūpesčiu ir budėjimu tur būti vengti MT211. Tavo žodžiui tikėti venk Mž339. Smerties nebijokim nei tos venkime BPII417. Tada venkiam šiuo du piktu darbu, tatai esti apsirijimo ir godo BPI4. Tada sakramento nevengtų, kuriame prieš tokias piktybes pagalba nusiduost Vln9. Ir atejo jump visi, kurie smarkumo vengė BB1Mak1,43. Togidėl, mylimi mano, venkite balvonų garbinimo Bt1PvK10,14. Kurie klajojimai apie Dievą yra atmestini ir vengtini? MT10. Ta nesa yra valia Dievo šventybe jūsų, idant vengtumbite kekšysto VlnE45. Venkite kekšystę NT1PvK6,18. | refl.: Godulingas ir šykštėlius nesivengia ir didžiausios neteisybės prieš artimą A.Baran. 4. intr. Slnt, Užp stengtis ko nedaryti: Nevengtum dirbti, kad būtum darbas J. I nu to laiko, – sako ans, – aš jau vakarais didliai véngiau eiti vienas Kl. Veñgia imt pinigų seselės, žino, kad giminė vedėjui Adm. Vénga [studentė] su trumpais [drabužiais] tėvams rodyties Rdn. Nevéngu aš teisybės pamauti, kas mun ką padarys! Krš. Kad ir turia mašiną, ale jis véngia po miestus važinėtise Jrb. Vilkas ton pačion vieton veñgia eit Sb. Visi vyrai vengė kalbėti apie savo žygius V.Aln. Tėvas, pūtuodamas ir vengdamas stipriau pastatyti koją, išėjo laukan J.Ap. Prieš Velykas Didįjį ketvirtadienį, Penktadienį ir Šeštadienį reikia vengti bet kam ką nors skolinti, nes nesiseka gyventi LTR(Vl). Aš nevengiu skelbti jums visos Dievo valios SkvApD20,27. Nevenk tada mylėti, žmogau, Poną tavo Jėzusą SE125. ^ Geras tėvas rykštės nevengia panaudoti KrvP(Rt). 5. intr., tr. SD131 išsisukinėti nuo ko: Vengiu, tingiu SD179. Ale nevénkit dar daugiaus kaip reik pasipurtyt K.Donel. Šiais metais truputį véngiu mokytis Jrb. Véngti tiesioginio atsakymo į klausimą DŽ. Jam teko kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengė Jrk7. Véngiu darbelio dirbti JD393. Aš gana slapiaus nuo to šelmio bernelio, aš gana vengiau jo sunkųjų darbelių (d.) Vlkš. Darbelius dirbt nevengiau KlvD274. Jeigu visiškai vengia tėvas jos duot ją jamui, tada duos ansjan pinigus pagal pasogą mergų Ch2Moz22,17. Širdis faraono yra sunki: vengia paleist žmonių Ch2Moz7,14. Vengi nusižemint po veidu mano? Ch2Moz10,3. ^ Darbo vengsi – skurdan skęsi KrvP(Lp). \ vengti; atvengti; išvengti; nuvengti; pavengti; pravengti; privengti

vengti sinonimai

vengti antonimai

vengti junginiai

  • vengti atsakyti, vengti karo tarnybos, vengti rizikos
Ką reiškia žodis vengtojas? Visi terminai iš raidės V.