verpetas reikšmė
Kas yra verpetas? 1 verpẽtas sm. (2) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; SD1194, SD399, R, MŽ, Sut, Kos58, LsB570, RtŽ, M, E, L, Rtr, GTŽ, PolŽ48,54, ŽŪŽ31 1. BzF197, A1884,345 smarkus vandens, vėjo, ugnies ar jų pagautų daiktų sukimasis ratu, sūkurys: Kur sukas vanduo upė[je], bus verpẽtas, sietuvose verpẽtai J. Vaikas įplaukė į patį dumburį, kur verpẽtas sukas JI363. Stovintys vanduo verpẽtais suka LKT363(Rdš). Y[ra] tokių sūsukų [upėje], da toks verpẽtas y[ra] Ms. Regėt, kad gili upė, verpetai tik sukas Kb. Nemune buvo pilna verpẽtų Rmš. Neikit maudytis, ba verpẽtas dar nuneš Kpč. Verpẽtas susukė, i nustapijo Str. Nuejo pavasarį maudyties, susuko verpẽtas i sustyro Akm. I nenunešė gerai tolie tus vyrus, po tą verpẽtą suka Gršl. Kaip ji kraštu bėgo, tai paskiau ją vijosi verpetas su ežero vandeniu SI397. Šankino žirgą i verpetus ūžančios upės S.Dauk. Stabykiat greitai, jei bepaspėjat, šėpį, o jei ne, ta tujaus įpuls į jūros verpẽtą BM376(Kl). | Pradėjo verpẽtas sukt viduj daržinės Trgn. Vėjas, suka tik verpẽtai [lapų] Aln. Tokio viesulo su tokiais verpẽtais [žmonės] buvę da nematę BM56(Žb). [Vėjo] verpẽtas kap stvėrė, perpūtė visą, akysna puolė liga Vlk. Kad pagauna verpẽtas dulkes, teip ir neša išilgai vieškelio sukdamas Slk. Viesulai, po tyrus kaukdami ir dejuodami, smarkiai [sniego] verpetus suka LzP. Suka verpetùs aple saulę, aple mėnesį – ir lyna, ir verta Krš. Vieškelis pasiunta, nerimo ir dulkių verpetas aptvindo ir vežimus, ir pėsčiuosius P.Andr. Juosmens aukštumoje baisiu kriokiančiu verpetu sukosi kuliamosios pragarmė M.Katil. Dar valandėlė – ugnies verpetai išsiveržia pro langus, virsta pro duris it žirgai, plakasi, piestu stoja L.Dovyd. Tame upely suk verpetėlis, … tame verpete rūtų lovelė NS1150(Krk). | prk.: Jis puolė priekin, bet tuo tarpu ponas sustvėrė besišypsančią Katrytę, ir abu įsisuko į šokio verpetą V.Myk-Put. Muzikos verpetai skleidžia svajones, gyvas ir šiltas A.Vencl. Jūs skęstate, brangus valdove, savo minčių verpetuose J.Gruš. Svietiški tanciai yra tai velnio verpetas A.Baran. Kūnas yra tikras gyvybės verpetas Vd. ^ Taigi iš vandenio reikia grėbt ir išvežt šlapią [šieną], ratelius veža, tai kaip duosis, tai lig krūtinei kai kokian verpẽtan Slm. Vilniuje gyvenimas įtraukė jį (P.Višinskį) savo sūkurin lyg upės verpetas rš. ║ šaltinis, versmė: Pievose yra ir šaltųjų verpẽtų Slm. ║ dviejų vagų sumetimas ariant, sąvarta: Dirvos verpetè mėšlai susiverta, ir yr geresni javai Ggr. 2. BzF197, E, MedŽ, Slnt, Dov, Ss, Skrd, Ds, Pnm skirtingomis kryptimis augančių plaukų, šerių susisukimas: Kur susieina antreip augantys plaukai, pasidaro pasišiaušimas, arba verpetas prš. Viršuj kaktos du dideliu verpetu, abudu sukasi katras sau Pt. Negalia gražiai susišukuot, an pačios kaktos verpẽtas Skp. Jo plaukai verpẽtais auga – sukasi Arm. Kitų žmonių verpẽtas ne ant pakaušio, al ant viršūgalvio Užv. Plaukų verpẽtas jam buvo kairė[je] pusė[je] Krs. Karvės verpẽtas kaktoj stovi Klt. Paršilukai graži, su verpetùkais, ausys nukritusios Grg. Paršelis trimis ar daugiau (daug Prk) verpetais yra geras ir gerai kunta LTR(Klp). Gerūs paršai, kur verpẽtas Pbr. Jaučiu an kaktos gražus susisukęs verpetas Kb. Kumelė būs kumelius vedanti, jei verpetai pas slėpsnas pro kaulus išsikišę Šts. Paršiuko šeriai verpẽtais susisukę Kt. Viešpats užleido ant Jobo daugybę skaudulių, teip jogei nu verpeto galvos jo kūne lig kojų apačios nebliko sveikos vietos M.Valanč. Jei verpetas ant kaktos, ne pakaušy, nebus geras žmogus – ar vagis, ar valakita Mrk. An kaktos verpẽtas – tai labai kytras būna Kč. Jei vaikui ant smilkinių plaukai verpetais išaugę, tai jis vandeny žus LTR(Nj). Jei arkliui ant sprando verpetas, tai geras arklys LTR(Klvr). ║ Nč [i]sugulusių javų ar kitų augalų susisukimas:
2 verpẽtas sm. (2) Sn 1. FrnW žr. verpalas 2. 2. žr. verpstė 1: Verpetus griebkim, kuodelius darykim, aukštoj seklyčioj stakleles statykim rš.