vertas reikšmė
Kas yra vertas? ver̃tas, -à (vok. wert, l. wart) adj. (4) KBII114, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q611,632, H, D.Pošk, VĮ, ŠT34,166, LL273, L 1. R, R399, MŽ537 prilygstantis kieno vertei (ppr. lyginant su kuo), vertingas: Arklys dešimtį dolerių (dorelių N) vertas MŽ. Ans dūšios ver̃tas, t. y. geras žmogus J. Kožnas darbas savo ver̃tas Plik. Nė pusės kapeikos nesi ver̃tas End. Žmogus geras, tai nebe tūkstančių ver̃tas Ant. Ta bačkelė penkių litų vertà Pc. Karo laike žmogaus gyvybė yra vertà tik musėlės Plšk. Sako, ta tu tik tesi grivinos ver̃tas Gd. Ko ver̃tas jo žodis, kad nesilaiko? Ėr. Ką aš ver̃tas, jei aš nei puslitrio šnapso kiekvienam nenuvešiu [dovanų] Pns. Vertas pusrublio A.Baran. Mano vienas žodis šimtą dolerių vertas BsPI35. Sakyk tiesą, mergele, sakyk tiesą, jaunoji, ko tas vertas žiogrelis, ko yr verti rūteliai? D19. Tamstos vertà kepurėlė pusę skatikėlio, o šis mano vainikėlis trijų tūkstantėlių JD1514. Berneli mano, jaunasis mano, kiek yr vertas žirgelis bėrasis tavo? KlpD114. Kurpės jam labai patiko, jis užmokėjo už jas daugiau kaip buvo vertos J.Balč. Tokia karvė – pamislyk! Trijų šimtų verta neužsiprašant M.Katil. | Tu pats toks savęs ver̃tas žmogus Plt. Buvo vaikis savęs ver̃tas, o mergės į aną neveizėjo Mžk. Kožnas žmogus savę ver̃tas Jrb. Būk tu savęs ver̃tas pats, tai ir kiti nejuoksis Škn. ^ Tu nė nago juodymo nevertà J. Kokie vaikai atvažiavę, nė velniuo nevertì Trk. Tie vyresnybės rabinai ir šuniui neverti A1885,119. Netikęs žmogus, šunio never̃tas Mrj. Dvaro žmogus velnio sutvertas, šunies nevertas LTR(Šl). Vienas vaikas nė šuni never̃tas Klvr. Jai jos vyras nuodėgulio never̃tas Rmš. Tu never̃tas jo nė po padu paminto purvyno Mrj. Abu vienos momos nevertu B928. Žmogus vertesnis nei aukso stukai BBIz13,17. Už auksą sidabras vertesnis B. Kas grašį nečėdy[ja], tas grašio nėr vertas LMD(Rs). Kitas jaunas seno never̃tas Rmš. Mergelės skaistis vertas, kiek kailinių baltis LMD(Lk). ver̃ta n.: Iš to visko atsiskaitis ponas jau kiek ver̃ta Srj. Užmokėjom už perrišimą, kas nèverta Ar. vertaĩ adv. K: Vertaĩ atidavei javus jamui, nebūtum gavęs brangiau J. Duosi ma[n], kas vertai BsPI92. Pinigais vertai užmokėtų prš. 2. SD136, SD62, R407, MŽ548, I, Sut neprastas, tikęs, tinkamas, naudingas: Suka kojas, kam šitoj senysta vertà Dg. Nedžiauguos aš su tąj senatvia, kam čia besi ver̃tas (kalbėjo moteris) Krš. Kam aš esu ver̃tas toks žmogus, ka aš savo kūdikius palikau Žeml. Sūnus nėkam nebuvo ver̃tas Rt. Aš dar turbūt kam vertà, kad į mane žiūria [vyrai] Skr. Negalėjai, vieną minutėlę būti be darbo negalėjai, kam ans buvo ver̃tas, tam dirbai, i gana (dirbo visus darbus) End. Jam garbė didei ver̃tas daiktas KII40. Jis man mielas ir ver̃tas KII349. Niekam never̃tas žmogus buvo, tai niekas i nesigaili Smln. Ta mano sveikata niekam nevertà Stak. Ir galvos paliko niekam never̃tos Dgp. Niekam nevertì, dovanai tik algas ima Srj. Mano širdis nevertà (silpna) nuog mažiukės Srj. Ant senystos pats sau never̃tas Trgn. Iš nevertų̃ pakulų ausdavo kelnes Srj. Teip tas šuo kaip paseno, paliko niekam nebvertas S.Dauk. Builiai tik vieni išaugę, niekam nevertì – kap giria Brb. Tas jos vyras niekam never̃tas yr, o tokią vietą užima Jrb. Nėkam never̃tas daiktas (apie žmogų) NmŽ. Visas muno gyvenimas nėkam never̃tas Vkš. Žmonės pasidarė kap grybai, niekam vertì Ūd. Tada, kas tik gyvas, kėlė aukštyn žmoną, kuri pirma niekam neverčiausia buvo, kol biedna buvo BsPIII53(Nm). Kam verčios, kam verčios svoto kojos, kam verčios? NS836. Še, ir šeiva iškritusi nuriedėjo po staklėmis: eik, gaudyk dabar, kur dingo nevertoji! I.Simon. Jis papeikčiausias buvo ir neverčiausias, pilnas peršulių ir ligų VlnE215. Darykite vertą vaisių pakūtos CII278. | A ver̃tas piningus dėties: pražūna menko[je] valando[je] Rdn. ^ Niekam vertas, ne iš pupų nevaromas VP34. Jei kreivas kelias, nevertas ir vežimas LTR(Srj). ver̃ta n.: Nèverta yra tos kalbos klausytis Plšk. vertaĩ adv.; SD62, MŽ548: Jį vertai priimsi ing namus širdies tavos DP574. Nevertai prisiekti Q342. 3. nusipelnęs, užsitarnavęs: Garbės vertas R, MŽ, N. Didės garbės vertas R184, MŽ244. Jeigut būsiam dangaus vertì, ta būsiam laimingi Jdr. Neniekyk savo žmonos, ba tu never̃tas jai gert paduot Klvr. Kokia mergūtis buvo, graži, darbininkė, Jonas sakė, aš nebuvau ver̃tas [jos vesti] End. Gal aš vertas to kryželio, katrą man uždėjo LTR(Slk). Jau nevertà, mergužėle, in darželį eitie DrskD143. Tikrai grieko ver̃tas toks vyras (juok.) Msn. Jo darbas vertas yra gero žodžio S.Dauk. Nereik ma[n] jo, jisai manęs nèvertas! Jrb. Miestelį radau mažą, nevertą mano kelionės M.Valanč. Didžioj daugybėj dainų žemaitiškų nekurios yra gražios ir vertos, idant jų paminklas knygose užsiliktų StnD5psl. Aukštos garbės vertas R207, MŽ275. Eš nejaučiuos hadna alba verta santi BPII268. Kas teipag neima (and savęs) kryžiaus savo ir neit paskui mane, nest mane vertas Ch1Mt10,38. Nes kas myli, bylo Viešpatis, tėvą arba motiną, sūnų arba dukterį didžiaus neg mane, tasai manęs neest ver̃tas DP519. Niekas nebuvo atrastas vertas BBApr5,4. Viešpatie, nesmi vertas, kad ateitumbei po stogą mano Ch1Mt8,8. Vertóp priėmimop to sakramento nereiktų pirm malonės Dievo gaut per gailėjimą DP134. Darykite vertùs vaisius gailėjimo DP25. Marija Motina Dievo dėl savųjų ypačių veikalų ir gėrybių vertà yr amžinos garbės DP492. Nesa mes nė vienų tų daiktų neesme verti, kurių mes prašom Vln23–24. Nuodėmė atleistina (paraštėje verta atleidimo) ką daro? DK92. Ir Herodas nerado [Kristaus] sančio vertu nužudymo DP167. Vertas yra darbinykas užmokesnio savo I. Joks žmogus nėra vertas, kad jam kitas tarnautų A.Mac. Jam (tėvui) tik reikia įrodyti, kad jo sūnus tikrai daugiau vertas, negu vaikščioti paskui akėčias M.Katil. | Ver̃tas (verta) išmesti iš daktarų tokią spitrę – žmonis tik ana ėda Krš. Ver̃tas tokį velnią gerai pripliūpti Krš. Yra ver̃tas užpliūpti tai bobai už liežuvį Krš. ver̃ta n. NdŽ, LL273: Ver̃ta būt daug mėsos iš šito meitėlio Rmš. Tas žmogus nėra nieko padaręs, kad būtų verta mirties ar kalėjimo SkvApD26,31. Todėlei verta yra, jog mes krikščionys jo dieną švenčiam BPII234. Daugel reikia dalykų šioj žemėj mylėti, kad pažintum paskui, kas mylėti verčiausia Mair. vertaĩ adv. I, K, DŽ, KŽ; Q92,653, R, R75, MŽ, MŽ99, Sut, N: Šlovinti, vertai laikyti Q632. Vertaĩ pelnytas NdŽ. Mes gavome vertai už mūsų darbus VlnE217. Kursai tada tokį sakramentą vertai priima? VlnE34. Vertai ant ryto drovėjos už tai, kas kamaroj dėjos Nm. Jis ir ats’ėmė, kas nevertaĩ Snt. Gavo vertai ar nevertai redaktoriaus titulą ir tūno sau prie stalo rš. 4. geras: Daug vertèsnė, sako, kaip muno ta troba Trk. Reik apsigobti skarelę vertèsnę Kl. Tas vertèsnis šuo – jį purtyk, jis nekąs Bt. Žaginy, ne ant žemės, jis (šienas) vertèsnis Erž. Jau tas vaikis buvo daug vertèsnis End. Likimas apipila malonėmis toli gražu ne pačius verčiausius rš. Juk tavo gyvenimas vertesnis už Driežo, o plikas esi kaip šuo per tą prakeiktą smarvę Žem. ^ Jei būsi ver̃tas, tavę žmonės gerbs ir kels Stk. Vertesnì būsit, vaikeliai, ka savo [dvasinių ir tautinių dalykų] nepamesit Erž. Gera roda už pinigą vertèsnė Klvr. vertaĩ adv.: Tas kraučius verčiaũ buvo pasiuvęs Lkv. A jie užsigyvęs verčiaũ, a nusigyvęs – tep neliks Gs. Mergelė jautė, kad jau tai, kas buvo, nesugrįš: jos širdelė pražydo, peržydėjo, ar verčiau sakant, likimo nenumaldoma ranka nubloškė tą žiedą LzP. ◊ kõ ver̃tas puikus, šaunus: O, tas vyras y[ra] tik kõ ver̃tas: ką ima, tą padirba Škn.
vertas junginiai
- ko yra vertas, pagyrimo vertas, pajuokos vertas, vertas dėmesio, vertas pagarbos, vertas pašaipos, vertas užuojautos