vertybė reikšmė

Kas yra vertybė? vertýbė sf. (1) DŽ, NdŽ, PolŽ1301, vertỹbė (2) K, Rtr, BŽ606, KŽ, Skr; Q590,632, SD62, R, R150,406, MŽ, MŽ199,548, Sut, D.Pošk, I, L, LL273, FrnW 1. vertas, brangus daiktas ar dalykas: Vertybėmis laikomi brangakmeniai, brangieji metalai, auksinės ir sidabrinės monetos ir pan. LTEVII92. Vertė gėrybę paverčia vertýbe FT. Jisai sužino, kad buvęs draugas turįs nemaža pinigų, šiaip vertybių rš. V. Svirskio menas peržengė jo kūrybos vietovių ribas ir tapo bendra nacionaline vertybe sp. Europos poezija, proza, dramaturgija įsitvirtino kaip pagrindinis vertybių matas ir „pasaulinės literatūros“ sinonimas rš. | Kiekvienas žmogus – vertybė, jį reikia mylėti ir gerbti, mokėti jį suprasti rš. 2. ŠT330 vertė, vertumas: Kas vertýbė tų daiktų, tos lietos J. Vertybę uždėti N. Tie piningai pametė vertýbę Dov. Ans bobos vertýbė[je] nėr, tas minkštainis vyras Gršl. Piningas turėjo kitokią vertýbę, vis tiek apsimokėti galėjo Vž. Išverta, ka bobos darbas netura vertýbės, kas ten! Krš. Aukso daiktai yra didelės vertybės rš. Laiku surinkti ir į stirtas sudėti šiaudai yra didelė ūkinė vertybė – tai ir pašaras gyvuliams, ir kraikas rš. Čia iškniso kiaulės kelis piningais pripildytus puodus, kurių vertybė pasidaro ant kokių 6000 markių Kel1882,227. Rapolienė jautė savo vertybę, jautė nesanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Vertýbė tad didesnė arba mažesnė postnyko išpuola iš tūleriopų aplinkybių A.Baran. Jei bus vertas [vaikas], savo vertýbę atnešios Lp. Nuo gero įskėlimo visos plunksnos vertybė pareit Kel1881,51. ^ Melai juk nė pelų vertỹbę neturia Jrk46. 3. teigiama ypatybė: Visame jų elgesy aš jaučiau kažkokį savo žmogaus vertybės žeminimą J.Balč. Šiais laikais keičiasi žmonių asmeninis gyvenimas, keičiasi aukščiausia vertybė: žmonių tarpusavio santykiai J.Gruš. Propaguok dvasines vertybes, nes materialinėm žmonės patys pasirūpins rš. Gaidelis iš kreivo šleivo padarydavo kone gražuolį – rasdavo žmoguje kitokių vertybių, kurių daugumas gal nepastebėdavo A.Mišk. A. Vienuoliui aukščiausia žmogiškoji inteligento vertybė – jo ryšys su gimtąja žeme, jo noras ir sugebėjimas atsiliepti į pačias opiausias visuomenines problemas LKX79. 4. aukštas rangas, padėtis: Apturėjęs Dovydas ant Izraeliaus visų giminių vertybę, rūpinose I. Jokūbas II iš karaliaus vertybės išmestas paliko Gmž. Nūn mes tatai leidžiame savo vertybėje šiaip ir teip būti rš. ◊ vertýbės põpierius dokumentas, suteikiantis jo savininkui tam tikrą turtinę teisę: Šaltai ji paima vertybės popierių, greit permeta akimis, padeda į šalį, ima kitą I.Simon. Vertybės popieriai yra tos akcijos ir tie paskolos lakštai, kuriais prekiaujama organizuotose vertybių rinkose, vad. biržose LEXXXIII459.

vertybė sinonimai

vertybė junginiai

• kultūros vertybė
• kultūros vertybė