vėzdas reikšmė
Kas yra vėzdas? vė̃zdas sm. (2) Dk, JI439,528, Š, K.Būg(Als, Slnt, Ds, Škn), P.Skar, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ; Lex46, Q248, SD13,90, CI869, R, MŽ, MŽ178,304,378, D.Pošk, Sut, M, L, vẽzdas (2) [K], Rtr; M, RtŽ 1. pagalys, lazda, kuoka: Vėzdu mušu SD154. Ąžuolinis vė̃zdas I. Vėzdu išmušti N. Reikdavo išeit kokią trečią valandą, eini su vėzdù dideliu, pakulom apsuktu, kol pakulos dega Grnk. Vyrai ateina gi su medžiais, su vė̃zdais gerais, stipriais, i užmuša tą vilką LKT246(Kair). Kits gal su vėzdù ištikti JD181. Taručių krūmuose išsipjaunu parankų alksnio vėzdelį M.Katil. Kai pradėsiu vėzdù kulti, kai pripulsiu, tai nukulsiu su vėzdù, su vėzdù (d.) Grz. Kad taip man, su vėzdu aš ją išlydėčiau!.. Žem. Kumelė per vėzdą lenda į vasarojų Pc. Be vėzdo jų neišprašysi Pn. Aš tik dabar tepamačiau, kad vyrai grėsmingai spaudžia rankose – kas vėzdą, kas akmeninį kirvį J.Marcin. Vyras šlavė su vėzdu moterie, ši brinkt ir parvirto M.Valanč. Išvedžiau į miestą, pririšau pri vėzdo S.Dauk. Basos pačios nelaikyk, su vėzdeliu nevaikyk JV1093. Velniai po akim to ženklo pabėgo bijodamies vė̃zdo, kuriuo est pamušti DP455. Išėjote su kalavijais ir su vė̃zdais sugauti manęs DP154. O jam tai bekalbant, štai Judošius vienas iš dvylikos atėjo, o su juo didi minia su kalavijais ir vėzdais (siųsta) nuog vyriausių kunigų ir vyresnių žmonių Ch1Mt26,47. Mama vis su vėzdeliù vaikščiojo Kv. ^ Elzė nuėjo paskui Severą tokio jausmo paimta lyg kas jai vėzdu būtų per galvą smogęs Pt. Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo J.Jabl. Ir šuns geruoju greičiau atsigini nekaip vėzdu A.Gric. Jis nuvirto aukštielninkas, tartum vėzdu perblokštas J.Avyž. Iš jo gausi tik vė̃zdą galvai prasimušt, ne pinigų pasiskolint Šl. Bepigu šunis gintis, kad vėzdą turi rankoj J.Jabl. 2. smūgis tokiu pagaliu: Kad pikčiurną gulti vedė, šešias dešimtis vėzdų davė JD777. ^ Kas tas yra geram bajorui šimts vėzdų LTsV168(Žg). 3. Brt menk. užaušėlis, gremėzdas: Ve, ir jis dar nori bėgt, vė̃zdas! Snt. Kodėl kartoji tam vėzdui dvidešimtį sykių tą patį? rš. ◊ vė̃zdą paim̃ti primušti: Niekas nebus, reikės tam paršgaliui vė̃zdą paim̃t – daržely[je] ir daržely[je] Jnš. Kai paim̃siu vė̃zdą, tai išeisi su šiubais! Klvr. ×vė̃zdų padvãrija valkata: Tu, vė̃zdų padvãrija (kurį ūdija, muša visi), vis valkiojies! J.