vežti reikšmė

Kas yra vežti? vèžti, vẽža, vẽžė 1. tr. SD1194,196, SD399, H, H176, R, R151, MŽ, MŽ200, Sut, KBII162, K, D.Pošk, M, LL278, L, Rtr, ŠT66, BŽ61, FrnW, KŽ, LKT100(Užv), Žlb, End, Rsn, Klp, Žeml, Šl, Gsč, Škn, Skrb, Sdb, Pc, Pn, Jdp, Km, Lel, Aps, Dbg, LKKXVIII164(Zt), Plm, Iš, Klvr, Snt, PnmŽ, Jd, Raud važiuojama priemone gabenti: Vèžti malkas, smėlį, žvyrą NdŽ. Vèši lig pat tamsios nakties praktį Bdr. Imte šituos sienojus i vèžte! LKT348(Švnč). Kėlėm daug [kiemą]: šitan galan gryčios tai vẽžė žemių ir žvyro Slm. Vèš mėšlus laukonkūtės Yl. Seniau, matai, mėšlavežtis būdavo po sėjos, pavaserį, po sėjos – an pūdymų vèždavo Kpr. Rudenį kas dėsis: ir bulba kast, ir mėšlas vèžt Alz. Pūdymus paliksma, mėšlus vèšma, kartoti liūbam pūdymus Kl. Po savaitę, po dvi tus mėšlus vèši Bdr. Didžiausios talkos liūb bus, mėšlus ka vèš Tl. Atvažiavo mėšlo vežtais ratais J.Jabl. Vedu parejov mėšlus vẽžusiu Als. Seniau mėšlo nèvežei – rugių nepjausi, pasėjai be mėšlo, tai nieko nėr Rk. Kad i mėšlo buvo vežtà, o ne par smarkūs miežiai – lytaus nebuvo Erž. Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vèžt, užkrėst, užart, grūdelius barstyt K.Donel. Šventoj dienoj trąšas vẽža Klt. Aš vežiaũ javus namolei J. Prieš vẽžant rugiai reikia išvalyti klaimas Š. Šienas jau vèžtinas DŽ1. Ir dobilai yra vežti (vežtini) J.Jabl(Žem). Tu parvažiavai rugius vežant J.Jabl(Grš). Javus vẽžam į klojimus, o šieną – į daržines LKT108(Tt). I pjovei, i grėbei, i vežeĩ, i viską dirbai Žr. Yra arklys duotas, vẽžam dobilus Dgp. Važiuoja šieno iš balų namo vèžt LzŽ. Namuos šieną vẽžam ir duodam karvei iš katuko Šmn. Padžiūsta savaitę gubõs, i vežì [rugius] Kp. Praputa vė[ja]s tą šienelį – visi bėga ano vèžti Klk. Kap pradėj[o] lyt, tai per septynias savaites, – nei rugių namie nèvežė – supuvo Pv. Ka jau lauke šlapì a kokì, negal vèžti vasarojaus Nv. Gal rugius vẽžę atvažiuoja? Mlk. Miškai būdavo vežamì par žiemą Sk. Nuo pusės dienos žmonės važia[vo] vèžt medžio Ign. Pasikinkė arklį i išvažiavo miškan miško vežt Brž. Vežė, kirto biržium baisiausium, gerąjį mišką iškirto Grz. Kai kirto mišką ir Antalieptėn vẽžė, tai padvada padvadą stūmė Slk. Anas tada miške patrūko vèždamas medžią Klt. Mumiem, vyram, malkas iš miško vèžt, o jumiem, moterim, tom malkom pečius kūryt Lš. Mano gaspadorius, kai pradėjo bičiulis musytie, kai pradėjo prašytie, prižadėdamas talkon atvažiuotie malkų vežtų, ir su visu nusilesė Sz. Surovę vẽža mirkyt [linus] Vdn. Linus vẽža į sodželkas, merkia vandenin, užslegia šakom Šmn. Išmirkai [linus], ištrauki, pakloji, suemi, vežì jaujon, išmini, išmynęs išbrauki Č. Tuos [linų] pėdus suriša in didelius kūlius ir vẽža an pievos, kloja Kpč. Linus vẽža [kloti] prie medžio, kur dirvonai, pieskynai Grv. Spalis atsistovi, atšoksta, tai jau vėl pėduos geruos [suriša], tada vẽža, mina Žb. Vèšma [grūdus] į malūną, susimalsma, pyrago išsikepsma Kv. Malūnan vẽža tik duonai malti, o girnom visiem gyvuliam Krč. Po tam Riešėn vẽžė [malti], te buvo an upės melnyčia Pb. Prisikasė bulvių vežt parduot Grž. O ans vèš parduoti, grūdai puikiausiejai, gražiausiejai Varn. Vèždavom parduot uogas: ir vyšnių, ir braškių vèždavom turgun Kp. Mes tuos obuolius supurtydavom, vèždavom targavot į Pasvalį Ps. Tai ką su obuoliais darysta, Zarasuos vežtà? Ob. Kiaušiniai kermošiun vèžt reikia Pb. Rudenį būrai vẽžė parduoti ropes (bulves), grūdus, žąsis, pyles Klp. Kiaules laikydavo, tai vèždavo parduot Rokiškin stotin Jž. Vežčiant parduot visus paršus, kad sau nereikt LKKVII191(Krs). Linus vèždavo Panevėžin, mokesčius apmokėdavo Antr. Vẽžė parduot linus an nakties LKKII225 (Lz). Vẽžėm Marcinkonyse parduot malką Rud. Prisikertam prisikertam ir vẽžam [medžių] į turgų Grz. Tada jau kiek turėjau [pinigų], jau pieną vẽžėm Kp. Saldumų nemėgstu, kam tu vežì, vaikel, kam man reikia Žl. Įdavė piningų, ka batus parvežtų, – po šiai dienai anus vẽža Pp. Duona gatava, ir krautuvėn nèveža rugienių miltų [naminei duonai kepti] Alz. Vẽžė [pamestinuką] par kiemais, penėjom po dvi dienas Grv. Jau muni tevežiẽ, kur noria Nmk. Važiuotumėm, ka tik kur vèžtum LKT110(Kltn). Kaipgi čia mašinoj galėsiu aš žūt': važiuoju ir man ramu, bet tik man’ vẽža Aln. Seniukui kunigą vežė, buvom laukt Jnšk. Kai jos tėvas mirė, tai aš daktarą vežiaũ Mlk. Jį buvo vežą̃ ligoninėn Rš. Dvylika vaikų užaugom i nė vieno in daktarą nèvežė Klt. Tik muni vèžk numie, aš mirsu Yl. Antrą dieną jie tapė į ligoninę vežtì Plšk. Vẽžė in didesnius doktorius Vilniun – atgavo Švnč. Tą trobą vẽžė į muziejų, toki ana sena buvo Šts. Žmona buvo iš Veršių vežtà Žg. Miškan paspjaut vèždavo kiaulę ir stogan sukišdavo po gabaliuką (per Didįjį karą) Žl. Vežìt (vežkit) jį nutapyt (nuskandinti) Lz. Kryžių tai vešiù savo apierai [į Kryžių kalną] Rk. Sveikatą va prikišiau kolkoze, dešims metų vežiaũ pašarus Kp. Kam ana (duktė) šituos vaikus čia vẽža, nedabosiu aš jų! Klt. Ar tą maišą nešte nešim, ar vežtè vèšim? Ėr. Jeigu vežì arkliu katiną, arklys labai prakaituoja (priet.) Sld. I Morė buvo, kad vẽža, ana sukas su tokiu bizūnu Gršl. Pajauniai raiti jodavo, pamerges vèždavo Antr. Seniau vèždavo marčią apgaubę, nerodydavo Brž. Jau po pintuvių vẽžė kraitį Bdr. Ir šieniką, būdavo, prikiša gatavai kraičvežiam vèžtų Pnd. Prosas ranko[je], ans (siuvėjas) i eina į kitą kiemą, o daba aną reik vèžti Krp. Kiaules vẽža, gyvulius varosi [pabėgėliai], – baisus daiktas! Kpč. Pieną statėm, o daba nėr kam vèžt KzR. Vežỹ (vežk), kad vežì Mlk. Pinigų neturiu, traukinys nevèš dykai Žl. Jug neužmušai da, kur tu muni vežì daba į tus kapus?! Varn. Žmogus, nieko iš jo nėr, susenėjo, ir vežk duobėn Ant. Vèšiam į Béržorą laidoti Plt. Negi būdavo su kuo vẽža? Č. Visi kalkes pildavom vagonuos, vèždavom va ir mašinom, net nugaras praėsdavo Sb. Vèždavo šieną su laivėm Slč. Atsivedė arklį malkom vèžt Mžš. Nėr arklių vèžt Nmč. Mėšlai stovi nevežtì NdŽ. Nuo ežių pradėjo vèžt akmenis Smal. Oi, kiek čia akmenų yr, aš vežiaũ, aš vežiaũ, žinai, nu daikto Kal. Tie [šiaudų] kūgiai pūna, mėšlan vẽža Rod. Susrinkit daiktus, katrus vežtàt Ob. Atvažiuoja, prisdeda nešulius ir vẽža Srj. Tada medis buvo dovanai – kas norėjo, tas vẽžė Dbč. Kas norėjo, važiavo, pjovė, vẽžė, kiek tik reikėjo Yl. Anglių galėjai kalnus vèžti, nu daba, veizėk, nėr Yl. Pamatis vẽžant i sulaikis Mžš. Viską, kas ūky buvo, grūdus, gyvulius vẽžė išvežė Nm. Kad mañ miestan kas vèžt, aš tai nevažiúočia, aš nenoriu Pl. Raudojau raudojau, kai vẽžė ganyt Kpr. Arklys dar nevežamas (nekinkomas) N. Ratais vežamas daiktas R13, MŽ17. Aš su karu nevèšu durpas Vlkv. Jau ir jo mergos vẽžamos (suaugusios, gali tekėti) Krd. Kitas nèvežamas (netinkamas parduoti), kitas šioks, kitas toks [paršelis] Trk. Obulų nebėr vežamų – nebvažiuojam į Palangą Šts. Atliks šienas tai dienai, kai bus nevežamà (lietinga) Kp. Šiandien meisos vežamà diena – turėtų būti krautuvė[je] meisos Vkš. Jei par sapną mėšlą veži, – reikės vežt greit numirėlis LTR(Paį). Kai veža pirmą vežimą javų į klojimą, įsideda į vežimą tris akmenus LTR(Bsg). Dargi ana sako karaliu: – Vèžk tu savo dukterį kur girion Zt. Vèš broleliai aukštan kluonan žaliąjį šienelį (d.) Grš. Vež žalį šienelį, žalias raskileles, vež ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Girelė[je] kirto, pagirė[je] tašė, ant vieškelelio vežė StnD21. Jau mergytei kunigą vẽža, – bernytis nevierija JD457. Ar tu jau verki, ar tu jau neverki, jau mes tavę vèšma į svečių šalelę JD551. Šalin varo muni jauną, šalin veža muno kraitelį, – to liūdžiu StnD18. Vež kraitelį per laukelį, ė mañ jauną į vargelį – to liūdžiu LTR(Grv). Važiuoju laukeliu aš trečiuoju, sustinku dukrelę jau vežančią (vežamą laidoti) (d.) Msn. Čerška barška skrynelės, vieškelėliu vežančios LTR(Lš). Skryneles veža, kelelis dunda, motulė gailiai verkia LTR(Mrk). Vèžk, sako, sa dukrelę miškan, nekoj ją vilkai suėda (ps.) Žrm. Vežk mane jauną pas anytėlę, ba man nusibodo pas motinėlę LTR(Ūd). Oi vèžkit vèžkit atgal pas močiutę, kur mane močiutė gražiai užaugino DrskD55. Kukū, jūs ne marčiutę vežat, ale baltą avelę LTR(Kur). Kad tavę vèžt ko toliausia, kad neatmytai namučių! Drsk. Šešiais žirgeliais brikužė vẽžė aukselį cidabrėlį JV1050. Atvažiuoja kupčiai, kupčeliai ir visi bajorai, atveža, vẽža mergelėm baltą, bieliavą Aru8(Grv). Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės Kel1853,139. Ir vaikai Izraelio vežė Jokūbą savo tėvą su savo vaikeliais ir motermis ant vežimų, kurius faraonas siuntęs buvo jo vežtų BB1Moz46,5. Kaip jus Dievas paieškos, tada vežkiat mano kaulus iš čia BB1Moz50,25. | prk.: Kiek vaikų ana (mamos skara) matė, kiek vaikų vẽžė krikštyt Dgč. | impers.: Tą debesį ant mūso vẽža – rasi i lys Kl. ^ I didžiuojas kaip subinės į turgų vẽžamos Kl. Veža kaip velnias savo močią LTR(Gdr). Neturėdamas arklio, nenorėk vẽžamas Db. Nevežk tėvą į girią – patį išveš LTR(Zp). Nevežk medžių į mišką LTR(Šd). Sunku šieną vežt, bet lengva žiemą pešt Tr. Vasarą vežimais veža, žiemą saujelėm išnešioja LTR(Aln). Ne čėsas roges kaustyt, kada reik mišką vèžt Ps. Atabulą tik in kapus veža Lš. Kas avižas veža, tas šieno neėda Lk. Kiek neša, tiek vẽža (apie mažą vežimą) Bsg. Verčiau du vèžti negu vieną nešti Krž. Daug vežimu vẽža (sakoma per daug norinčiam) Mrj. Pats pėsčias eina, o panaberiją vežte veža Sln. Kas mėšlą vẽža į lauką, o tu vežì į namus Jnš. Vežė trobai – privežė pirkiai (pirkelei) J.Jabl. Kur bus vẽžama, tę važiuosiu Vlk. Koc in akėčių, abi veža Vrnv. Vež’ mane nor an šluotos (bet kaip) Rš. Ka te (į miestą) manęs i negyvos nevèžt Klt. Keturkampė poduškelė – šimtas arklių neveža (šulinys) LMD(Šlv). vežtinaĩ adv. Žlb, vežtinõs, vežtinõ: Girtą vežtinaĩ parvežė Jn(Sv). Nu, kad artie, neštinai, ka toliau jau buvo, ta jau vežtinaĩ Als. Vẽžėm vieną sykį į bažnyčią, vežtinõs vẽžėm Lks. O ana iš toliau atvažiuos vežtinõs vežti Akm. Kas vežtinõ, kas naštom nešė burokus Dglš. ^ Lomoj gulėjęs, vežtinai parėjęs, išsijotas ir ant stalo dedamas (molio puodas) LTsV592(Sk). | refl. N: Vežuosi eldija, iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Važta (ratais) vežtis SD265. Visa vestuvė vẽžasi į aną šalį, kad tik geriau [pasirodytų] Kdn. Javai jau vežasi į ten BIV215(Grl). Šįmet kviečiai sausi vežėsi Pš. Jeigu šienas nesivèš, maž ir važiuosma Kupiškin Kp. ║ refl. tr. Š gabenti su savimi, pas save, sau; imti kartu kur važiuojant: Jis vẽžasi akmenis iš lauko NdŽ. Kaladelėm supjovė malkas – mašinon dėk i vèžkis Klt. Atvažiuojte ir vežtiẽs [obuolių] Švnč. Duoda mun tą krestį vèžties numien Varn. Jei ir davė vèžtis, tai iš ko čia vèšies Graž. Kur anie vèšias, anie netura kur dėti Gršl. Senus namus griaus ir vèšis malkom Krs. Reikėjo kūrinti, malkas vèžties iš miškų Vgr. Vẽžas bobutė rogelės[e], prisikrovus šakų, pušinių šakų Dj. Su tačke vẽžasiam burokus Vad. Su saimi vẽžas patalą LzŽ. Norėjome, kad tėvas ir mus vèžtųsi NdŽ. Vežiẽs (vežkis) tą vaiką miestan, te jį galas! (labai išdykęs) Ml. Kur važiuos tėvukas, į jomarkus kokius, – visur muni vèšias Žlb. O ka į vakarelius vẽžas, irgi blogai y[ra], išlaidingai yr Krt. Kai vaistus suleido, atsigavau jau, sako, vèšmės Kupiškin Šmn. Seną žmogų i vèžkies atgal (niekas negydo) Klm. Pajaunių vèždavos daug [jaunikis], o pamergių mažiau Kp. Kai nuoteką vẽžas ženykas in save, nesisėda, išvažiuoja nuoteka vežime stovėdama, kad visos išvažiúot (visos kaimo merginos ištekėtų) Dg. Kas nori, in Stakliškes vẽžas [laidoti] Stk. Susdėk sa visa kas ir véžkis Rdš. Vẽžės jie knygas [į Sibirą] – mokinsis [lietuviškai] Kpr. Kai atstoja jom (kanapėm) žievė jau, keli, sustatai gubelėm, išdžiūna, vežíes namo Zr. Sakė, kad ans piningų vẽžęsis Mžk. Gerokai, sako, i turto veždavęsys Erž. Į svotą liuob vèžties didį kukulį pyrago, čvertikę pupikių ir kitko Klp. Būdo, mes kvietinius pyragus vẽžamės, ė stepurkiniai (Stepurkiškės kaimo gyventojai) – grikines babkas Švnč. Vežiaus tris litrus spirito, maniau, gal išpirksiu vyrą Gdr. Tam tikri [elgetos] būdavo, kur su arkliu važiuodavo ir paršiuką vèždavos Grz. Šunio galėtų su savimi nevežties Vaižg. Abu važiuoja ir muzikontą vẽžas Pb. Paršnekėtojį vẽžės, gerai rušiškai (rusiškai) nesupranta Pj. Ūkininkai turėjo vèžties pusę kiaulių atgal Plšk. Aš būčiau ir namo vẽžusys, tik ma[n] neina apsikraut Smln. A grėblį, a pavalką kokį padirba, ans tujau vẽžas parduoti Varn. ^ Vẽžas pasisodinęs kaip velnias močeką Ktk. ║ priverstinai imti kortų pluoštą: Vèžk namo (lošiant vežimą, kvailį) Pns. 2. tr. Yl, Sn, Graž, Alk, Vl, Kpr, Sug prievarta gabenti į kitą kraštą, tremti: Tujau apsiautė vèžti į Rusiją ir išvežė vieną pačią Kal. Atejau tarnavus, pradėjo žmones vèžtien [į Sibirą] PnmR. Sako, kad jus šiąnakt vèš, – dūkstam ir bėgam iš namų Kč. Kai pradėjo žmones vèžt, pradėjo kavotis, bėgiot, – tada ir prasidėjo pekla Skp. Sugreibė, vẽžė išvežė, i ne šiandieną nėkas nežino Sd. Vẽža tėvus, vẽža brolį, vẽža su šeima vaikus jojo Gž. Vẽžė geriausius žmones, tai baisus daiktas, tep nèvežė kokių durnių Vžn. Katrie šeimynas samdė, tai tuos vẽžė Jž. Sugauna, tai mat Sibiran tuoj vẽža Kp. Prie savietais aš buvau vežamà, prisejo slapstyteis Sld. Visi, ne tik buožės, tie vežamíejai buvo pasitaisę; čia nežinojai, a čiups, a ne Krš. Kap akmuoj buvau (sustingusi), kap vẽžė Rtn. Kelininkai jau matėm, kaip vẽžė, kaip varė būriais Als. Mus griebė iš darbo i vẽžė į Rusiją Trg. Daba nevèš į Cibirą – pėsčius nuvarys pasilsėdami Krš. Nėkas nėko nebibijo, kur veš, ar į Žagarę (juok.) Krš. Čia visi biedni buvo, neturėj[o] ko vèžt, kabino, ką seniūnu buvai Drsk. Vien mūsų kaimo penkius išvežė, o tenai trisdešium šeimų mum vẽžė [į Sibirą] Kp. Tus Juoza buvo papuolęs, vẽžtas Azr. 3. tr., intr. N, KŽ, DŽ1, Vž, Bsg, Pnm, Ck tempti, traukti, vilkti (ppr. vežimą, krovinį): Ar stengs arkliai sunkį vežimą vèžti? J. Arklys vẽža, kiek patęsia LzŽ. Arklys, nori ka būt drūtas, gražus – tai duok jam kisieliaus avižų, tai jis i vẽža Plv. Ėdrus arklys gerai vẽža Pln. Niūksi niūksi, o arkliai kap nèveža, tep nèveža Gs. Arklys prunkščia, nèveža Str. Jaučiai su sprandu vèždavo Jrb. Anys (veršiai) dužiau (stipriau) vẽža kap arkliai Pst. Vežimas, kurį garas vẽža, vadinas garvežys JI416. | Kunigas nenorėjo vieno arklio vežamas pri ligonio, vis reikalavo poros arklių Šts. Daba tu muni vèžk teip, aš pavargau Als. Kaip arkliui vèžt sunešė – septynius maišus Klt. Nukerta berželius, prikrauna žolės ir vẽža vežtè, vẽža žmogus savimi Žb. Par pievas, būdavo, vẽža par [v]andenį karves an žabų Tj. Tu gi vežęs vežęs gauni pasilsėti (apie žirgelį) NS1042(Ppl). Jis liepė duot jam tik tą kumelaitę, kur vandenį veža LTR (Mrc). Tada anas paėmė atkinkė kumelelę, an vežimo uždėjo, ė pats veža vežimą LMD(Tvr). Ir skrenda žvirbliai, vẽža niekotelę (ps.) Mlk. | Drasko, kanda, vẽža (viską tampo) – negaliu su juo (jaunu šuniuku) Kvr. Vẽža tave tas šuo dvilinką, nesutvarkai jo Šmn. | prk.: Tas šniūras išsitempė ir nèveža ratelio Brb. Paprastas ratinis [traktorius] du plūgu tik vẽža Aln. ^ Traukia dvasią, kaip vežimą veža (sunkiai kvėpuoja) Ėr. Einu, kap vežimą vežù (sunkiai) Švnč. Ką vežiman indeda, tą arklys vẽža Aln. Kumelei ką indeda, tą ana vẽža Ut. Vienas vẽža, kita męža (nesutardami dirba) Ar. Kas vẽža, tam ir krauna JT364. Kas vẽža, an to ir krauna Dgč. Kas vẽža, tą ir plaka NdŽ, LKT156(Grz), Dkš. Kap tik, sako, vẽža, tai ir botagu muša, o kad nèveža, tai ir nevaro Al. Kuris vẽža, tą ir ragina Šlu. Par daug ir arklys nèveža Dbk. Ką šeria, tas ir veža LTR(Km). Svetimas arklys pusę vežimo teveža Vdk. Arkliui nesunku avižos vežt Vl. Ne ratai arklį, bet arklys ratus veža TŽIII379. Bepigu šoniniams, kad ieninis vẽža NdŽ. Rogėm važinėtis visi nori, o roges vèžt nė vienas nenori Ar. ║ įkirtus, įkabinus traukti: Tai kauptukas: vèžk įsireižęs Jrb. 4. tr., intr. MitI21(Rg), Ds prk. įstengti, tęsėti (ką daryti); sunkiai, su įstanga kam vykti: Veži kaip paštos arklys LTR(Rs). Per dieną vẽžėm, o pavalgyt gailisi Dkš. Par Tadeušą tai Bronia visą šitą darbą vẽžė Slk. Kol jaunas – lakstai, paskiau tai užsikrauni šeimą, darbus, tai vežì Ssk. Tep man vis reiks vèžt, iki kojas užversiu Gs. Anas vẽža iš visų sylų, ale ir jo visa liks kitiem Dgl. Žmogus ne geležinis, kiekgi tu vešì! Grv. Nu tai tą ir darydavo, kaip katras sugebėdavo, kaip kieno sveikata vèždavo Aln. Nebeilgam senelė: vẽža ir vẽža iš krūtinės Sdk. Silpna jau mano kaimynėlė: tik vẽža o vẽža, net sunku žiūrėt Lkč. Kiba jis jau tę tep gerai mokinosi – trejetukais sau vẽžė, ir tiek Prk. Ana jau vẽžė šimtuo paskutinius metus (ėjo šimtuosius metus) Sd. Jau devintą dešimtį metų vežù Bgt. Antrą šimtą gyvent linki, o galva nèveža Ppl. Jau manęs kojos nèveža Dglš. Prastai jo galva vẽža Rmš. Labai mano galva nebèveža Aln. | Šešta diena kap tik vežù (vos laikausi) Mrj. 5. tr., intr. Rz šnek. smarkiai, intensyviai ką daryti (barti, apkalbėti, mušti, valgyti ir kt.): Vẽža vaikams: ko neveizat motinos?! Rdn. Vẽža mun į akes: tavo vaikai pupas vogė! Krš. Moma kai pradėjo vèžt ir šią, ir tą Slk. Žmona vyruo tik vẽža, tik vẽža, tik vẽža, o tas tylia, klausos, ale nėko nesako Varn. Žiūrėk, jis tau jau ir vẽža Mrj. Viską išsipasakojo, bobos i vẽža pridėdamos Krš. Mano boba liežuviu gerai vẽža, niekas jos neapūturs Ml. Vèžk lazda per galvą Plv. Kailin vẽža dykam kap katram Drsk. Kap aš ją vežiaũ (plėšiau) nuo sienos, kap traukiau snukin tuoj [nepadoria] nuotrauka Srj. Vẽža į savi košę dideliausiais šaukštais Šts. Kad pradės vežt dažinį – bematant iškabino Antš. Jisai arielką kaip pasileidęs ant girtybės šiaučius veždavo Tat. Kai tik kris į lovą, tuoj ir pradeda vežt (knarkti) Ds. Jis veža (orą gadina) kaip lukutis – nosį reikia turėt užsiėmus Ėr. Kap inviręs vaškas, per daug vẽža (storai tepa marginant kiaušinius) Rdm. Tai vẽža, kap pirštu Rdm. ◊ arkliaĩ (arklỹs) nèveža (nevèžtų) labai daug: Turtų buvo – arkliaĩ nèvežė Lb. Kiek primeluoja, kiek priloja – arklỹs nevèžt Švnč. ×kadõkėje vẽžamas labai silpnas: Mano metų kai sulauksi, tai kadõkėj vežamà būsi Rš. muĩlą vèžti 1. Gž nespėti, atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis muĩlą vẽža Gs. Kur aš spėsiu su jais, – vežù sau muĩlą, ir gana Grš. 2. tinginiauti: Kitus ragina dirbt, o pats muĩlą vẽža Prn. neĩ nèšti, neĩ vèžti; neĩ vèžti, neĩ nèšti Trgn, Užp, Lkš nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Kad pasakė – neĩ nèšt, neĩ vèžt Dbk. Sakė pasakė – neĩ vèžt, neĩ nèšt Imb. Pašnekėjai – tai nei vežt, nei nešt Ktk. nórs kubilaĩs vèžk labai daug: Pieno – tai nors kubilais vežk Sv. ×pãpą vèžti NdŽ su nuvargusiu arkliu važiuoti. púodus vèžti 1. toks žaidimas: Atgiedam rožančių, litaniją, tai tada púodus vẽža Skp. 2. būti nėščiai, artigalei: Jau jy veža puodus, tuoj sugrius pečius (pagimdys) Kb. [nórs] vežìmą (vežimù) vèžk Ms labai daug: Senybinių daiktų nórs vežimù vèžk da Adm. Riešutų – tai nors vežimu vežk A.Vien. Dar tik vienąkart tinklą užmetė, o žuvų tai vežimu vežk Lš. ×viksvàs rūrà vèžti Ds bezdėti. [nė̃] vyžà (vỹžoj, vỹženoje) nèvežamas (vẽžamas) Pnd prastas, niekam vertas: Jau tokia dvibambė, vyžà nevežama Ds. Teip išdirba, kad žmogus nė vỹžoj nèvežamas Grš. Plauni plauni visą dieną, a rytą nebūsi vỹženo[je] vežamà Ms. \ vežti; antvežti; apvežti; atvežti; davežti; įvežti; išvežti; paišvežti; nuvežti; panuvežti; pavežti; padvežti; parvežti; paparsivežti; pervežti; pievežti; pravežti; privežti; paprivežti; papaprisivežti; razvežti; parazvežti; suvežti; pasuvežti; papasusivežti; užvežti

vežti sinonimai

vežti junginiai

  • (mašina kaliniams vežti), gardas arkliams vežti
Ką reiškia žodis vežtininkas? Visi terminai iš raidės V.