viešėti reikšmė

Kas yra viešėti? 1 viešė́ti, viẽši (viẽšia; TP1881,28, -ė́ja; MŽ), -ė́jo I, KBII167, K, NdŽ, KŽ 1. intr. D.Pošk, S.Stan, Sut, N, M, P, Š, Rtr, L, LL41, K.Būg, BŽ102, DŽ, NdŽ, KŽ, Bsg, Akm, Žr, Všv būti vaišėse, svečiuose, svečiuotis, kieminėti: Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, kad viešė́t ar į česnis nukeliaut užsigeidžia K.Donel. Aš ten viešė́jau gerai J. Kad atvažiuotumei viešė́ti, su balta ranka priimsiu J. Viešės anie suvažiavę ten šventą dieną, susieina pri kits kito Pkl. Viešù jau ilgai, varyk numo Vn. Žvejys atejo py žemininko viešėti Klp. Ale tik tegu ana viẽšie pas mumis, nenuskausma! Krš. Viešė́ti gerai, tik nereik užviešė́ti Gršl. Kam eisi, viešė́k lig vakaro Rd. O esam ten visur viešė́ję Gd. Kiek dienų viešė́si pry mūso? LKT99(Užv). Gentys buvo atvažiavę viešė́ti Kl. Aš viešė́jau prie savo brolio Brž. Fryzų pirklys, tavo pily viešįs, yra pikta sumanęs prieš tave V.Krėv. Pakvietė pas save Tautvilą viešėti ir apei ūkės reikalus pasiteirauti S.Dauk. Kur aš ikšiol viešėjęs, tai netikri namai PG. Ir mes ketinam kada parvažiuot viešėtų (r.) J.Jabl. Kas tai yra, sūnau? Ko sugrįžai? Ar tai viešėti, ar suvisu? M.Valanč. Tai ir viešėti yra gražu, kad lyda visi, pareit smagu! Vd. Linksma viešėt, kai myli, miela pareit, kai lydi LTR(Kdn). Viešė́jau du kartu Eirogalo[je] Jn. Par Naujus metus nereikia eit viešėt: jei eisi, tai ir par visus metus reikės eit LTR(Pmp). Veda viešė́ti, žada pamylėti JD894. Viešė́k viešė́k, brolužėli, nor šią tamsią naktelę JV885. Aš ne gerti atejau, ne viešė́ti atejau – savo mylos giminelės aplankyt atejau (d.) Vkš. O kad aš ėjau pas motynuželę, pas motynuželę viešnia viešėti JD837. Prašysiu tetušio ir matušelės, kad leistų viešėti ben nedėlelę D51. Atsisėsiu už stalelio, viešnele viešė́siu (d.) Pgr. Ima už rankelių, vadin į svirnelį, prašom viešėti, meiliai pakalbėti LMD(Klov). O kad kokian miestan aba kieman įeisit, klauskitės, kas jampi yra vertu, ir viešėkite ten, net išeisit Ch1Mt10,11. Bethleme viešėdama… pagimdysianti tikėjosi SE18. | Dabar pasisėjom, dabar yr viešamos dienos lig pat šienpjūtės Šts. | prk.: Senì, mas tik viẽšam šiame pasaulė[je] Krš. Jau mums tik viẽšamos dienos (greitai mirsime) Trk. Kiek aš čia begyvensu – tik viešù Krš. ^ Ką pas juos viešėt, tai vely ant svetimos duonos sėdėt Trgn. Svetur gera viešėti, bet namie dar geriau būti J.Jabl. Ankstybas svečias neilgai vieši KrvP (Erž). viešė́tinai adv.; LC1878,23. | refl. Rtr: O karalius neragina jį viešė́tis Jrk139. Jie čia ilgai viešė́jasi Ėr. Viešėjos ir viešėjos anuodu vienas pri kito Plng. ║ prk. kurį laiką būti, rodytis: Kiek jau metų saulelė kaip i neviešė́jo pri mūso (buvo lietingos vasaros) Krš. Niekuomet minioj teisybė neviešėjo B.Sruog. Tokios ir tolygios pasakos tebevieši galvose mūsų žmonių A1884,402. Sieloje viešėjo ne susitaikymo, bet skaudžių praradimų, vienatvės ir netekties jausmas B.Radz. Gana ilgai viešėjo tyla V.Kudir. Vieši ten dažnai patsai didysis nepasėda kėkštas V.Krėv. 2. tr., intr. valgyti ir gerti vaišėse, vaišintis: Šiandien viešė́jau žuvies Pvn. Viẽšam be šnapšo Krš. Viešė́kiat uogas Pln. Viešė́k, vaikali, medaus, obūlių košikės DūnŽ. Viešė́k, tokių vaišių teturam, pieno i duonos, lašiniai netiks Rdn. Viešė́k agrastų, serbentų, būk svetys Krš. Viešė́k obūlų, pasirink Šv. Paliko tokį katilą privirtą, viešė́kiatav, sako Gršl. Viẽšam tamstos sūrių, skanius suspaudi Krš. Ką, a skaniai viešė́jot? Krš. Ten valgyti be galo gerai devė, teip kaip viešė́te viešė́jom Žd. Kiek anie čia viešė́jo, kiek šlemštė – baisu Krš. Padėjo uogų, ko nèviešat? Vn. A tatai pyrago reik viešė́ti paties? Tv. Ir aš ten gėriau, ir aš viešė́jau: par barzdą varvėjo, dantys neregėjo (ps.) Mžk. Dainiuos, baliavos, viešė́s – balius keldavo bajorai Grd. Didžiausi turgai, eis, viešė́s, baliavos susitikę Klk. Nu, pirmą dieną parvažiuos, tatai jau čia susės, viešė́s viešė́s, gers Jdr. I tatai muni váišys, i patys viešė́s Kl. Ana vėl linksmai, su visais sveikinas, su visais viẽša Als. Ant jų veseilios mes ne juokais visi viešėjome, – reikia ir juos pamylėti. Akys ne duobės Žem. Ten visas kaimas viẽša vestuvėse Rdn. Veselė buvo gera, viešė́jo, pagėrė, pasišoko ir išsiskirstė paskiaus End. Pyragą pasūdys į cukrų – veselia, viẽša Vkš. Sako, anie jau viešą̃, ten gyvena neblogai Gršl. Parnešė visa ko, nu i viẽša Šts. Po šliūbo irgi viẽša, gera, šoka Rdn. Krikštija, taip pat y[ra] balius, viešė́ti ir alaus visokio ir vynų, ir orielkos [yra] Lc. O ten visumet ponybės viẽša; stalas apkrautas Šv. Daugiau viẽša, daugiau šnapšo y[ra], daugiau žmonis vaišina Žr. Dabar viẽša žmonys, strainiai apsidarę Lpl. Jaunikaitis, palikęs bagotas, pradėjo viešėti par nemierą, aukso piningus saujoms kaip smiltis barstyti LTR(ž.). ^ Alkanas vilkas eita viešėti į sodas VP5. viešė́tinai adv.: Viešė́tinai viẽša, o kad darbuoties nenora [vaikis] Šts. ║ intr. girtauti: Petrė tura du šimtu anam skolos, ta jau ans ten viẽša Trk. Ir anie ten visi traktoristai pas tą Budrį viešė́jo Rdn. 3. tr., intr. gardžiuojantis valgyti, skanauti: Aš savo vaikams obulų negyniojau, tiktai viešė́kiat, jei jums tinka Sd. Iš vestuvių vaisių parvežė, i viẽšam Akm. Nu silkė sura">sūra, nemirkyta, ne nėko, iš bačkos išsigreibęs kiek ten daug viešė́si (iron.) KlvrŽ. Maloniai viešė́ti NdŽ. | Parnešu vaistų, teviẽšie Kv. ║ mėgaujantis ėsti: Eita ėsdamas, viešė́damas, aš galiu plazdinti tus atvarslus su tuo votegu, ans (arklys) nejunta End. Rainiuo, ka nėra meisų, nėra ko viešė́ti Trk. 4. intr. Mit I237(Šd), End, Nv, Rz svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines (apie samdinius): Par Kalėdas samdytiniai išeina į savo numus viešė́ti Jn(Kv). Muno mergė dar pas tėvus tèbvieša, pareis tik po Naujų metų Vkš. Ans liuob pas mumis žiemą viešė́s KlvrŽ. Atstojau viešėti priš Kalėdas nu gaspadoriaus Trk. Nė dienos, nė viešė́t nejo, kiaurus apalius metus, trejus metus Ms. Motinėlė paliko našlė, ale jin mum užaugydavo po kiaulėniuką, nu, kad jau viešė́sim, tai buvo ko valgyt Mšk. O po Kalėdų jau ilgai liuobi viešė́ti Pln. O kiek liuob duos viešamų̃ dienų? – Viešė́k kiek nori! Bdr. | refl. Lkš: Kas išėjo viešėtis pas gimines, kas pas tėvus, o kits ir visai atsisakė toliau tarnauti J.Sav. Merga pareis tik apie Užgavėnes, dabar viẽšisi Slv. 5. intr. JT387, Pnm, PnmR dirbti (ppr. vakare), susibūrus į vienus namus, vakaruoti: Kas viešė́t sueina, atsineša verpti, nu tai paskum kalvartus ant suolų sudeda, nu tai tada vakarúot Kp. Šiokiom dienom sueidavom viešė́t, o šventadieniais vakarot eidavom Rgv. Kad mergaitės žiemą susirenka viešė́tų, tada pridainuoja Š. Vakare ir berniokai sueina viešių viešė́tų Kp. Kur viešė́ja mūsų Paulina? Ldk. Kelios moteriškos sueidavo verpt – sakydavo, kad vieši Strn. Ateik su rateliu pas mane viešė́t Slk. Seniau buvo mada verpt, viešė́t vakare Skp. Tada, būdavo, viešė́tų sueinam šeštadienio vakare Skp. \ viešėti; apviešėti; atviešėti; įsiviešėti; išviešėti; nuviešėti; paviešėti; perviešėti; praviešėti; priviešėti; suviešėti; užviešėti
2 viešė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ įgauti viešą pobūdį.

viešėti sinonimai

Ką reiškia žodis viešėtojas? Visi terminai iš raidės V.