vilioti reikšmė
Kas yra vilioti? vilióti, -iója, -iójo tr. KBII199, K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ; Lex89, SD137, R, MŽ, S.Dauk, Amb, M, L, ŠT125 1. I, LL101 traukti prie savęs, žavėti: Iš tolo viliojo paukštį ir žmogų savo raudonų prisirpusių uogų kekėmis šermukšniai A.Vien. Tų vaisių kvapas vilioja vabzdžius J.Jabl. Mano akį visada viliojo girynų platybės ir jų paslaptys V.Aln. Keliaujant pastebėtas piliakalnis ar nepaprasta kalva viliojo akį rš. Vis viliója tas miestas – kolkoze sunku dirbt Km. Kai tik kiek pasėdžiu, tuoj viliója atsigult Vlkv. Po liepa iš baltų berželių sukaltas suolas viliojo prisėsti L.Dovyd. Jo buteliokas neviliója, dirba ir dirba Aln. Ši dovana manęs neviliója BŽ227. Dar ir dabar vienur kitur rasit jau išartą takelį, vingiais viliojusį prie tyro vandens L.Dovyd. [Pasaka] tik tik dar plasta mūsų omenėje kaip tolimas viliojamas paveikslas J.Bil. Tavęs žygis nevilioja? Matau – tavo veidas nenudžiugo V.Krėv. Suspaustą vilioja laisvė LTR(Rš). Vasaros naktys ramios, malonios, atilsiu liūdną širdį viliojat! Mair. Tuo gi iš šių ronų ir ženklų neviliojančų mane pažinkiat ir tikėkiat mane iš numirusių prisikėlusį BPII37. Motina žino, kad tie viliojanti miražai jį (vaiką) apvils S.Nėr. Aukščiau snieguotų kalnų už aukštų debesų mane vilioja mėlynė dangaus J.Jan. Taip ir prieiname prie pareigos, kuri jau iš jaunų dienų viliojo Vd. Paėmus į rankas plunksną žavėdami ir viliodami atgijo mieli prisiminimai LKXIX297. ^ Jaunas vilio[ja] gražumu, o senas meilumu Lpl. Mažiukas, pipiriukas voveres vilio[ja] (riešutas) LTR(Vdk). Užgimiau miške, o kai užaugau, berniukus pradėjau vilioti (avietė) LTR(Vdk). viliójamai adv. DŽ, NdŽ: Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties ir juokiasi linksmai, viliojamai I.Simon. Aguona stovėjo išdidžiai, kartu kažkaip droviai, viliojamai iškėlusi gražią galvutę J.Avyž. viliójančiai adv.: Po kelių parų kelionės labai viliojančiai atrodė mums senos geležinės bendrabučio lovos rš. Jos balsas skambėjo taip sodriai ir taip viliojančiai, ji gal nė pati to nežinojo I.Simon. | refl. D.Pošk: Tik tu nesiviliok manęs Bgt. Paršas ėstų, ką paduodi, kad nesviliotų geresniu ėdalu Arm. Neviliojos nė jokiais užtarimais brš. 2. kalbinti, vadinti, kviesti prie savęs, žadant ką, masinant kuo: Viliojantieji žodžiai N. Viliójo viliójo visap, ka tik eitau Pv. Tol vaikai tave vilió[ja] [eiti pas juos gyventi], kol jiems duodi Krž. Vilió[ja] tėvus pareiti su šimtais, o paskuo stumdo Krš. Kai šienapjūtė, tai vaikus viliója eit šieno grėbt Kvr. Mus jau viliója, kad an kitų metų būtumėm (pasiliktume tarnauti) Ad. Ji pagalvos, kad mes ją į aukles viliojam K.Saj. O dabar tą savo pačią viliojo ing tėviškę savo DS72(Rs). Viliója visos (merginos) pas save [į gegužinę] Sk. Viekšniuose dirbtuvių savininkai, viliodami vienas nuo kito gerus žiedėjus, paslapčiomis jiems brangiau mokėdavo už darbą rš. Lietuviai pėsti ir raiti ant savo mažučių arkliukų čia puolė, čia bėgo, čia vėl grįžo ir vis viliojo priešą giliau į girią A.Vien. Ir tikra yra, jog žmogus Dievą vilioj, kaipo jūs mane viliojat BBMal3,8. Visi bajorai į karą jojo, mūsų brolelį drauge viliójo JD1174. ║ R59,132, MŽ78 masalu patraukti: Penu vilioti N. Vobikas, viliojąs paukštis R246, MŽ329. Viliojamasis paukštis LL272. Ant įkišto smaigo [į duobę] parišdavo gyvą paršiuką ar šiaip vilkus viliojančios žalios mėsos LEVIII120. 3. J gundyti, kurstyti (ppr. kalbinant): Jau pask pradėjo tat ana vilióti: – Dėk rublį, aš tau teip pasakysu Jdr. Važiuos, sako, antikristas su geležiniu pečiumi ir žmonis viliós Tl. Velnias vilioja į griekus Jrk. Pati Putifora viliodavo jį ant pikto darbo S.Stan. Vieni po karčemas siūlė arielką, kiti viliójo ant vagystę ir paleistuvystę ir visokias suktybes BM109(Sb). Tris kartus tu mane viliojai, Jude CI481. Liuterių kunegai kas dieną plūsta į žemaičius ir vilio[ja] jo žmones katalikus į savą tikėjimą M.Valanč. 4. labai prašant stengtis gauti, kaulyti: Ką tu iš jo vilioji? J.Jabl. Pradėjau vilióti iš tavo uošvienės tą paveikslą Bt. Ko tau pjauti, duok visą paltį – moka vilióti Rsn. Ir eina [piršliai] pakiemiais degtinę viliódami Akm. Katė jau iš pat sykio, kai ją parsinešiau, viliódavo viliódavo iš rankų Skr. 5. R, MŽ, D.Pošk, Jsv meilinantis stengtis patraukti: Aš jau neviliójau, neviliótų turėjau [bernų] iki sočiai Trgn. Graži, kelmukas, buvo, visus vaikius viliójo, o paliko sena pana End. Jei neviliós, tai vyrai nebėgs Bt. Mergos vilió[ja] dabar tuos vyrus Jrb. Kas bus, kad jau jos vyrą labai viliója ta merga Pn. Bet ji buvo linksma, labai ir labai sekdavosi jai vilioti dvare likusius vyrus I.Simon. Sakoma, kad seniau Mėnulis, pasivertęs karalaičiu, žemėje klaidžiojęs ir merginas viliojęs LEVIII228. Kam viliója kitus [vyrus], aš ją nubausčia Krm. Pikta ant mamaitės, galėjo vėliau pagimdyti, būč galėjus bernus dar vilióti (dabar jau sena) Kair. Prasta motriška dideliai, plėšti iš vaikų tėvą, vilióti End. Aš nedaugel bernelių viliojau, tik nuo vieno žiedelį nešiojau LTR(Pnm). Per vasarėlę mergelę viliojo, sulaukęs rudenes, in kitą nujojo LLDII190(Vlk). Ne tiek kalbino, kiek jis viliojo, aukso žiedelį man dovanojo LTR(Grv). Neviliok, berneli, baltas dobileli, leisk man jaunai augti pas savo močiutę (d.) Dr. Palankėlėj žirgelius dabojau, nuo močiutės dukrelę viliojau LTR(Mrj). Bernelis pradėj viliotie iš tėvulio dukrelę Lš. | Raganos pavirsta paukščiais vakare ir vaikus vilioja Pv. Šį (Dievo sūnų) randam (viršuje viliojantį) žmones mūsų BBLuk23, 2. ^ Viliójai, auksiniais obuoliais bėrei, o dabar mėšlu drebi Bgt. Kryžių nešioja, o velnią vilioja TŽV595. Akimi vilioja, o širdy[je] kolioja KrvP (Švnč). 6. MŽ467, I, N, M, J, LL79 apgaudinėti, prigaudinėti, suvedžioti: Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12. Ak, berneli mielas, ką gi sudūmojai, kad nemanei vestie, kam mane viliójai? (d.) Ds. Ir anys niekadai nemelavo. Togidel ir nū neviliojo angelai bylodami: – Kristus kėlėsi BPII9. ║ R373, MŽ501 tuščiai žadėti, teikti apgaulingą viltį: Kamgi tu vilióji? Jei nesirengi megzt – nežadėk Pv. ◊ šìrdį vilióti jaudinti: Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja Mair. \ vilioti; apvilioti; atvilioti; įvilioti; išvilioti; nuvilioti; pavilioti; parvilioti; pervilioti; pravilioti; privilioti; suvilioti; užvilioti
vilioti junginiai
- (iš)vilioti, gundyti, masinti, (nu)vilioti