vilkas reikšmė

Kas yra vilkas? vil̃kas sm. (4) KBII51, K 1. SD1194, SD399, H, R, D.Pošk, Sut, KII360, LsB163, RtŽ, J, LL278, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LTEXII251 zool. panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus): Vilkas turi išvaizdą didelio, sauso šunies, kurio uodega yra visad palaida Blv. Vilkų kailis žiemą šiurkštus rš. Toki su karčiais vilkaĩ buvo LKT355(Str). Vil̃ko akys naktį kaip lempytės blizga Aln. Vilkuo ugnys iš akių leka Pln. Vilko lopa didelė, katės maža lopukė Lš. Vilkas jis tepgi protą turi kap žmogus Nč. Kad vilkas godus, kad jis besotis, kiekvienas žinom J.Jabl. Buvo vilkų̃, kad eis naktimis, šunis pjaus Sd. Arkliniai ir aveliniai vilkai LKGI570. Čia miškai – tokių vilkų̃ avinių buvo Ob. Tuokart buvo vilkų̃, o tie miškai buvo neiškirsti Kl.Vilkaĩ tik turias, kur girios didelės, miškai Brž. Kaip seniau čia buvo vilkų̃, tai apsaugok ir apšviesk! Adm. Kokis miškas be vil̃ko Mrc. Lekia ausis pastatęs vilkas Rud. Pas mumi vilkaĩ bastosi Vvs. Kai gilios žiemos, tai ateina ir an mum vilkaĩ Ob. Būdavo, vilkai staugia, net an pečiaus girdžias Alz. Miške žiemos laike vilkaĩ staugdavo, dantim kaldavo, baisu net eit Kp. Staugia aplinkui, groja kap muzika tie vilkaĩ Dsm. Kada važiuoji su skambalu, neužpuola vilkaĩ Krk. Vil̃kas yra tokis, kad pargriaus, nepaleis jau Srj. Dabar nesgirdis vilkų̃, o kai buvo vilkų̃, oi oi! Pb. Vil̃ką ką te pamatysi: atbėgo ir prabėgo Iš. Vilkaĩ kumeliuką, būdavo, papjauna Vdn. Vil̃kas kumelės iškadija, tik uodegą ir karčius palieka Mlk. I veršį gal išnešti vil̃kas Krž. Avis nešdavo, vilkaĩ buvo ažsismetę Dgč. Avį ažukoneveikė vil̃kas Dv. Tas jų̃ šuo – grynas vil̃kas Rg. Mano dėdę vieną tai vil̃kas apriejo Rk. Kad tu mus ir vilkaĩs, ir žvėrimi vadini, ir farizeušais, tai kam aš tave turiu gerbt? Sn. Oi kas tę, oi kas tę dureles dundina, mažum mano diedulį vil̃kas tarandina DrskD195. Vilks man tėvužis dalelei duoti KlpD48. Vilkas iš pūstynės juos pagadins BBJer5,6. Vilkas gaudo ir ižbarsto avis DP206. Aš paršelį vilkeliui, man vilkelis šūbelę NS207. Oi jūs vilkeliai, o jūs pilkeliai, ar neregėjot mano oželio? (d.) Btr. | prk.: Buvo geras žmogus, dabar vil̃kas Ėr. Vil̃kas bernas, nesisveikina Vj. Jau koks vyras, jau koks vil̃kas (apie 3 mėnesių naujagimį) Rdn. Trys vilkaĩ apstojo vyrus: tinginys, degtienė i mergos Krš. Daugiausia pas mūsų yra vilkų̃ dvikojų – tie tai viską išlaužo, išsukinė[ja] Jrb. Benjamin yra draskąs (taisyta iš dranskąs) vilkas, ryto metą plėšimą rys bei vakarą plėšimą išdalys BB1Moz49,27. Vilkas… yra kiekvienas, kuris arba mokslu falšyvu avis gadina, arba piktais pavaizdais piktina, arba priesakavimu ir persakiojimu kelias prieš avis DP208. Tur avys piemenį savą mylėt, samdinyką nukęst, o vil̃ko, vagies ir latro vengt. Vagies ir vilko, tai yra heretiko, kuris piktai mokia DP210. Žodis Dievo amžinai bus, nuog liūtų, vilkų apgintas bus Mž335. ^ Kytras kap vilkas (senas vilkas) LMD(Graž). Mūsų mergiotė kaip vil̃kas (labai gudri), kiek dainų, kiek eilėraščių moka! Svn. Ko staugi kaip vilkas LMD(Jnšk). Jis neiškenčia kaip vil̃kas nestaugęs Snt. Gieda kaip vilkas, mėsos priėdęs LTR(Šd). Apaugęs plaukais kap vil̃kas Dglš. Buvom apžėlę kaip vilkai Gr. Maišus kap stvers, o Dievuliau tu mano, kai vil̃kas (labai stiprus) Švnč. Jie mėsą ėda kap vilkaĩ Mrc. Suėsi kaip vil̃kas, prarysi i reik eiti griovio kasti Vkš. Vaikas valgo kap vil̃kas – tik duok Drsk. Pasmaudo, ryja kai vilkaĩ vaikai Sug. Senis, o dantes kai vil̃ko, stipras Drsk. In mėsos kap vilkaĩ (labai nori) Dglš. Kaip vilkaĩ anuodu apsto[ja], iš burnos groba [saldainį] End. Vaikai kaip vilkaĩ parpuls, sušveis viską Krš. O aš tatai teip sau kaip vil̃kas alkanas par dieną sau Als. Nebūkite… godūs kaip vilkaĩ DP209. I rąžos kai vilkas, kumelienos priėdęs LMD(Šl). Geras kap vil̃kas, ėriuką nunešęs LTR(Mrj). Kaip vil̃kas, vieno kaulo (apie tinginį) Krž. Gyvenu kai vil̃kas – vienas Aps. Toks jau jo ir gyvenimas – vienas kaip vil̃kas Trgn. Aš čia viena kap vilkas LKKXIII123(Grv). Jis mane nužiūrėjo kaip vil̃kas (piktai) Snt. Ko žiūrai į mane kap vil̃kas Dkš. O Rusijoj visi laukai tušti, ažužėlę, žmonės kaip vilkaĩ vaikšto Ob. Kadaise vilkaĩ vaikščiojo, dar̃ žmonės kap vilkaĩ Vžn. Biedni buvo kaip vilkaĩ iš tingėjimo Jdr. Bijosi žmonių kap vil̃kas Drsk. Kad ne grybai, išsikočiočia (išsigulėčiau) kap vil̃kas Dkšt. Debesys kap vilkai (labai tamsūs) Mrj. Siūlosi kaip vil̃kas į kūmus Nm. Gyveni žmogus ir lauki kap vil̃kas kūlės Ml. Punktan tik duok, kap vilkaĩ laukia gyvulių DrskŽ. Jam aguonos malt kaip vil̃kui avys ganyt Pc. Žmogus kai eina dirba, vis aždirba ką nors, kap vil̃kas ažbėga an avelių LKKXIII126(Grv). Dantes toki kap kriūkai vil̃ko Srj. Trys geležiniai dantes – kai susjuoki, kai vil̃kas vis toja Švnč. Buvo lempelės kap vil̃ko akes Dsm. Jam tenajos jau švaki ta elektra: žibėjo kaip vil̃ko akelė Všk. Tvarte langai buvo kap vil̃ko akutė (maži) Srj. Kokia čia sriuba – kai vil̃ko akis (prėska) Skdv. Ko bėgi akis padelbus kai nuo vil̃ko Snt. Veizėjo mumis kaip i vienus vilkus (priešiškai) Krt. Ant manęs visas svietas kaip ant vilko žiūri Tat. Tai jis žiūro į mane kap vil̃ko akim Všt. O tu, mano vyreli, guli kaip vil̃kas, švelnas kaip šilkas JD1208. Ka grobė tą voką (mylimojo laišką) kaip vil̃kas Rdn. Neturi kuom vil̃kas šikt, tai nors karnagaliais Zr. Vilkas iš girios in girią ir žiūro LMD(Graž). Vilką paimk iš miško, žiūri miškan LKT288 (Mšg). Kuomi vilkas gims, tuomi ir dvės J. Kur vilkas vaikus veda, tę gyvulių nepjauna LTR(Zp). Vilku gimė, vilku i dvės LMD(Šl). Nevadink vilko iš miško VP34. Vilkas plauką meta, ale būdo nemeta LMD(Rs). Ne vilkam avis ganyt LTR(Srd). Koks vil̃kas, tokie i vilkiukai Slnt. Vilkas vilkui kelio nepastos LTR(Auk). Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau P.Cvir. Jei nori meisos, eik pas vil̃ką tarnauti Gršl. Vilko namuos neprijaukinsi LTR(Auk). Kas vil̃ko gerklėj, tas ir uodegoj (i šikinėj Dglš) (ką vilkas prarijo, tą ir suvirškins) Ign. Ką anas kaltas, ka vilkù paleistas LKT318(Avl). Atsiminė ir vil̃kas avį suėdęs Lp. Vil̃ką kojos peni An. Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas (kas dirba, tas ir turi) R172, LsB103. Vil̃kas bėga, vil̃kas tunka, vil̃kas guli, vil̃kas lysta J. Vilku nesėsi, nearsi, nors pabarsi ar pakarsi LTR(Užp). Su meška nearsi, su vilku neakėsi PPr51. Vilkas nepaliks sveikos avies PPr278. Kai insbaidai, i kiškis vilkù virsta Dglš. Bailiam ir šešėlis už vil̃ką baisesnis Tr. Nū vil̃ko bėgau, ant meškos užbėgau Lkv. Bėgsi nu vilko, sutiksi mešką Sd. Pas savo krikštasūnį Šmukštaras užsibuvo, bet bėgdamas nuo vilko užbėgo ant meškos A.Vien. Vilką vijus nors uodega teks Sdb. Su Dievu! – Laimingo kelio, vilko kap telio! (juok.) Sn. Ir musia apgali jautį, kad vilkas jį sugauna LKXIX217. Vilkas į duobę įpuls, kad ateis čėsas, noris kytriausias būtų Tat. Vilką muša ne dėl to, kad pilkas, o dėl to, kad avį suėdė Šk. Yr tokių, ką akisu – šilkas, až akių – vil̃kas GrvT7. Į akis laputė, už akių vilkas LTR(Zp). Žmogus mėtais ir vilkù, ir lape Pls. Verčias ir vilku, ir lape B505. Koks čia ano gerumas: vil̃kas, avino kailiu apsivilkęs (apsimetėlis) End. Aukso ragai – vilko nasrai Lkš. Del papo telių nežiūrės vilkas daržan Kb. Ne čėsas šunis lakinti, kad vilkas po banda S.Dauk. Devyni vilkai vieną bitę pjauna LTR(Vv). Nuo vieno vilko dvi skūras nelupa LMD(Vlkv). Šuo ant šunies, vilkas ant vilko S.Dauk. Bijai vil̃ko – neik miškan JT239. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi PPr362. Ana nebijo nėko – nei vil̃ko, nei meškos End. Vil̃ką miniam – vil̃kas čia (sakoma, pasirodžius minimam žmogui) Mžš. Vil̃ką šnekam, vil̃kas čia Dkš. Vilkas nežiūri, kad pono avys suskaitytos LTR(Kš). Jei vilkas dantų neturėtų, niekas jo nebijotų LTR(Gdr). Nėra nei vieno vyro, kuris vilko dantis neturėtų M. Daryk teip, kad būt vilkas sotus ir ožka čiela LTR(Kš). Nuleis porą rublių – bus i vil̃kas sotus, i avis sveika Jnš. Darbas – ne vilkas, miškan nepabėgs LTR (Gdr). Alkanas vilkas nežiopso – griebia kas papuola LTR(Srd). Vilkas eina ir per ženklą Vdžg. Vilkui šieno neparodysi LTR(Brž). Vilkas košės neieško VP50. Tarp vilkų ir žmogus turi kaukti LTsV291(Btg). Ganyk avis ir vilko nematydamas S.Dauk. Netikėk vilkù raišu, kojos nepadaužęs End. Nevieryk vilkui, jį ne pats pribaigęs MŽ. Nereik vilkui kelio rodyti J.Jabl. Vilkas bėgiodamas bile ką užbėga B417, PrLXVII30. Nemitęs vilkas pelkes kasa B951. Kad tau vilkas skūrą nuluptų! Žrm. Kad tave kur vil̃kas nusneštų! Ds. I nurovė [lapė vištą], kad tave vil̃kas žarnas! Švnč. Kad vilkas paėst tavo kaulus! Grv. Penki vilkai vieną ožką graužia (verpia) LTR(Ds). Vil̃ko gerklė lepšiu ažlopyta (krosnis su krosniadangte) JT475. Iš vilko nasrų šimtas kibirkščių byra (pjauna kapojus) LTR. Du vilkai pjaunas, baltas kraujas bėga (girnos) P.Aviž. Du vilkai veža, devynios varnos kapinėja (akėja) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šoka (dantys ir liežuvis) Dv. Viduj marių vilkas staugia (karštas akmuo, įmestas į vandenį) Grv. Du vilkai stovi, viena lapė laksto (durys) Tvr. Geležinis vilkas, kanapinė uodega (adata su siūlu) Mrk. 2. BzF198, Kin, Sg, Kv, Jdr staklių dalis – lenktas pagalys riestuvui paleisti ar sulaikyti, palaida: Vil̃kas veleną paleidžia DrskŽ. Vil̃ką atleidi ir atvynioji apmatus Vn. Vil̃kas paleidžia rietimą Grd. Nuleisk vil̃ką, kad riestuvas nesisuktų Trg. Vil̃ką atleida ir atitrauka, kad jau yr išaustas Šv. 3. girnų sukučio dalis – pagaliukas, kuriuo įtempiama virvelė viršutiniam girnų akmeniui kilnoti, bruzgulis: Priveržk vil̃ką, kad rupesni miltai eitų Dl. 4. Km, KlvrŽ prietaisas vilnoms karšti: Perleidė vilnas per vil̃ką, tai gražiai ir susikaršė Pn. Ana į tą vil̃ką įlindo, vilkè ir parsėdėjo Pvn. 5. Grv prk. apie susivėlusias vilnas: Vilna daug metų susvelia – pats vil̃kas! Vlk. Vilna paguli, tai pasdaro kai vil̃kas, ba nemožna išpešt Kpč. ^ Guli linas – suguli šilką, guli vilna – suguli vilką TŽV610(Al). Jegu linas guli iššukuotas, tai suguli šilką, o jei pakulos guli, suguli vil̃ką PnmŽ. 6. įrankis virvėms sukti, sukutis: Ratas toksai virvėm sukt vadinasi vilku Ss. 7. Žal, Gs, Slv, Rmš, Vlk, Kls, Rod šakotas įrankis atsikabinusiam kibirui iš šulinio ištraukti: Kad vil̃kas būtų, tai gal ištrauktume viedrą Plm. 8. Prk prietaisas vėjiniam malūnui sustabdyti, meška. 9. trinkelė su trimis grioveliais šonuose, naudojama, kad geriau susivytų virvė: Be vil̃ko virvių nesusuksi Švnč. 10. svarstis lempai pakelti arba nuleisti: Pažiūrėk, tėvai, gal vil̃kas nutrūko, kad lempos nebekelia Dbk. 11. papildomas kištukas: Neškitės ir vilką su savim Vb. 12. Vlkv, Nč stiklinis indas musėms gaudyti, musinė: Sudaužėm vil̃ką, dabar musių nebeapsiginam Dgl. 13. Dl, Lš, Nč ariant ar akėjant paliktas neliestas tarpas, vogis: Jis suprato, kad reik gražiai žemę dirbt, tai nebus vilkų̃ BsPIII186(Brt). Jei žemės neiškutuosi, vil̃kas in lauką ineis Vrn. Tep ardamas žemei vil̃ką invarysi Al. 14. Šlv, Kp, Ldk žr. vilkelis 3: Kai gerai pasuki, tai vil̃kas net staugia per stalą Zr. 15. Ldk lietuvių liaudies žaislinis muzikos instrumentas, padarytas iš kaulo per jį pervertos virvelės, ūkas: Paburbiau vilkù arkliui panosėj Ssk. 16. LBŽ, Kzt, Krš, Kair bot. toks kenkėjiškas vijoklinių šeimos augalas, brantas (Cuscuta): Vil̃kas vela linus: trauka pri žemės Trš. Vilkaĩ visus dobilus baigia naikint Šlv. 17. LBŽ bot. lakišius (Bidens). 18. Btrm, Lz, Pls bot. varnalėšos kibis (Arctium): Tiej vilkaĩ visur kabinas: ir už sijono, ir už suknelės Nč. Vilnon tų vilkų̃ kap prilenda, sunku išdraskyt Rod. Žiūrėk, vilkùs užpakaliu gaudai Stk. 19. TS1904,2, A.Vaičiul, BTŽ, Ob žr. vikaūglis: Šita kriaušė greit nudžius – vilkaĩ apipuolė Jd. Iškapok visus vilkùs, ba iš jų naudos nėr Ig. Vilkaĩ čiepyti netinka Bgt. Išpjaukit iš šitos obels vilkùs Alk. ║ pažastinė augalo šakelė: Pamidorų vilkaĩ reikia išlaužyt – anys tik goži Ktk. Reikia pomidoram vilkùs nugnaibyt Sug. 20. per visą rąsto storį įaugusi šaka: Jei medžian yra vilkas ir jei dėsi sienon, visi šeimynos nariai paeiliui išmirs LTR(Srj). Jei statant trobą rąstuose būna vilkų̃, tai vaikai mirs (priet.) Sn. Netikęs rąstas, net su dviem vilkais Lp. 21. BŽ98, EncIV1112, T.Ivan zool. paprastasis kūjagalvis, buožgalvis (Cottus gobio): Šitos žuvys vilkaĩ, jos turi ragus Grv. Vil̃kas duriasi, rankai grynai (instr. sing.) jo neimsi Zt. Vilkų̃ niekas pas mus nevalgo Ut. 22. zool. toks vabzdys: Kovoti su drugiu kopūstiniu daug padeda mažučiai vabzdžiai – vilkai ir artimi jiems vyčiai E. 23. LEXVIII242 mergininkas. 24. išdavikas: Aš dažnai galvoju, ar tik nėra mūsų tarpe vilko S.Zob. ◊ ant vil̃ko káilio máutis aviẽs kailẽlį stengtis atrodyti geresniam: Koks gudrus! ant vilko kailio maunas avies kailelį ir mano, kad niekas nesupranta KlK10,36(Šl). bìčių (bitìnis) vil̃kas zool. urvinių vapsvų šeimos vabzdys (Philanthus triangulum): Bičių vilkas panašus į vapsvą (širšę), tiktai truputį didesnis J.Krišč. Vabzdys bičių vilkas gaudo bites ir ant žiedų, ir skrendančias, maitina jomis savo lervas LTEI 244. Yra tokie bìčių vilkaĩ, ot jas (bites) pjauna Grnk. Išgaudė bites bitìniai vilkaĩ! Rdš. eĩk po vilkaĩs toks keiksmas: Eĩk tu nuo manęs po vilkaĩs su savo pasakom! Krč. gývas vil̃kas daugybė: Turu patalynės gývą vil̃ką Vn. Gývą vil̃ką prisikvietei svečių! Skdv. gudrùs (kỹtras) vil̃kas; BsPI62(Tlž) gudruolis: Margevičius – gudrus vilkas – viską matė ir suprato, kuo tai kvepia J.Paukš. Oi gudrùs vil̃kas, o durną ir lošia – kur dėsies, gyvas į žemę nelįsi Sml. Iš jo kỹtras vil̃kas Gs. į vil̃ko káulą suáugo apie nepaklusnų žmogų: Itas vil̃ko káulan suáugo Grv. iš vil̃ko káilio išsilį̃sti apsimesti geru: Sunku anus (plėšikų pagalbininkus) iškresčiuoti: daug yra iš vil̃ko káilio išsiliñdusių Grd. jū́rinis vil̃kas; E zool. ryklys (Squalus). jū́rų (jū́rių KI579) vil̃kas 1. zool. vilkžuvė (Anarhichus lupus): Į gėlas rytines Baltijos įlankas užklysta jūrų vilkas – žuvis su baisia, dantinga burna sp. 2. rš zool. jūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus). 3. apie seną, patyrusį jūrininką: Netgi visko mačiusius jūrų vilkus, atsidūrusius bekraštėse vandens dykumose, kartais apima neviltis sp. Šitokio smūgio ir tikras jūrų vilkas būtų neatlaikęs K.Saj. kad (tave, jį…) vil̃kas (vilkaĩ) toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Kad tave vil̃kas! Dglš. Kad tevi vilkai! Klp. Kad taũ vilkaĩ, ažmirštu pavardę Adm. Jam pirštus nukirto, kad jį vil̃kas! Akn. O kad taũ vil̃kas, kaip negardu! Svn. Tiej liūliai užpuolė – kad juos vil̃kas! Rtn. Šitie gi, kad juos vil̃kas, dangčiai visi buvo šiaudiniai! Jdp. kaĩp (kàp Plv) iš vil̃ko gerklė̃s [ištráuktas] apie susiraukšlėjusį drabužį: Visi drabužiai kaip iš vilko gerklės Jnš. kaĩp už vil̃ko ausìs daug (pelnė): Palupė kap už vilko ausis Lp. kurių̃ vilkų̃ ko: Kurių̃ vilkų̃ aš te eisiu! Ul. màt jį̃ vil̃kas tiek to: Mat jį̃ vil̃kas, reikia nueit Nč. musų̃ vil̃kas Smln zool. toks muses gaudantis į vapsvą panašus vabzdys: Musų vilkai musis pjauna Šts. neĩ po vilkù neĩ po meškà Pnd apie objektyvų sprendimą: O aš sakau, – prisidėjo kitas: – nei po vilku nei po meška! Žem. po [šim̃to] vilkų̃; po vilkaĩs kažin kur, nežinia kur: Išvažiavo po vilkų̃, gal jau mirė Pj. Tura visus [paršus] vežti po vilkų̃, čia nebepriema Pj. Nuo to karto ir gyvena visi vienoj vienybėj, o šaučių ir kraučių išginė po šimto vilkų LTR. O ką tu bepadarysi, ejo ir išejo po vilkaĩs Klk. po vilkaĩs nueĩti veltui dingti, žūti: Gal, sakyt, kokie keturi penkeri piningai ejo nuẽjo po vilkaĩs Žg. prie vil̃kui tinginys: Ir žemė prasta buvo, ir anas pats prie vil̃kui Dkk. sẽnas vil̃kas Stl, Tlž, Snt, Upn daug matęs, patyręs, gudrus žmogus: Senas jis vilkas PrLXVII17, B73,803, MŽ, Sch113. Sẽno vil̃ko neapgausi Vlkv; VP40. Manęs, seno vilko, niekas neprigaus Pt. Sẽnas vil̃kas eketėn uodegos nekiša Ut. Aš girią gerai žinau, aš sẽnas girių vil̃kas Mrj. Kaip ir dera senam spaudos vilkui, aš pirmiausia apie jį išklausinėjau jo bendradarbius rš. sterblìnis vil̃kas; E zool. Australijoje gyvenęs žvėris (Thylacinus cynocephalus). tarp meškõs ir vil̃ko (atsidurti) apie padėtį be išeities: Atsidūrė tarp meškõs ir vil̃ko Smn. tegùl šim̃tas vilkų̃ [pastáugia] toks keiksmas, reiškiantis nepasitenkinimą, nuostabą: Amerikas! Amerikas! tegul šimtas vilkų, kas jį pramanė?! Žem. Tegu ją šimtas vilkų pastaugia! Db. vil̃ko akìs 1. menkas žiburėlis, spingsulė: Uždegė lempukę, vilko akį Mrj. Vil̃ko ãkes degė, ir verpė, ir pančius vijo Dsm. Tenai toli toli vil̃ko akìs regėt Pls. 2. langiukas duryse: Policijos vadas pasižiūrėjo į kameros vidų pro vilko akį rš. Niekas nepravėrė durų, net vilko akies nepajudino J.Marc. vil̃ko ãšara labai mažai: Jau tau tę tiek inpylė – vil̃ko ašarą Krok. vil̃kas aviẽs káilyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat – vilkas avies kaily! Žem. vil̃kas pérbėgo [per Dkš] kẽlią pasisekė: Jam vil̃kas kẽlią pérbėgo Lp. vil̃ko bìlietas psn. pašalinimo iš kur ar netikimo kur dokumentas: Jis vilko bilietą gavo (iš mokyklos išmetė) Rm. Puodžiūniokui norėta duoti vilko bilietą ir išvyti šunims šėko pjauti A.Vien. vil̃ko brólis apie nerangų: Gal vilko brolis, kad nesusirangai Dr. vil̃ko dal̃gis (dalgẽlis; LBŽ) Krš; BzF198, LBŽ bot. vilkdalgis (Iris): Tenai žydi jurginai, panatančiai, bačiukai, vilko dalgiai Žem. vil̃ko dantìs be stiklo žibalinė lemputė: Uždek vil̃ko dañtį, jau temsta Sv. vilkų̃ diẽnos tamsiausias, niūriausias metų laikas žiemos pradžioje: Kaip žiema liuob prasidės, ta matušelė sakys: vilkų̃ diẽnos, tamsì, šaltà, dieną pri žiuburio sėdėsma End vilkù dùriamas apie tinginį: Tu vilku duriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas JI369. vilkaĩs nueĩti žlugti: Ir visa svotba nuẽ[jo] vilkaĩs Aps. vil̃ko gerklė̃ girtuoklis: Gražus Grigoniukas, labai gražus, i šnekus, al gerklė̃ vil̃ko Mžš. Kad ir cidabro nagai, ale vil̃ko gerklė̃, t. y. prastas žmogus JI261. Aukso nagai, vilko gerklė J.Jabl. vilkų̃ giminė̃s apie nerangų, rambų: Gal tu vilkų̃ giminė̃s, kad nepajudi? Ds. vil̃ko grỹbas bot. poniabudė (Ithyphallus impudicus): Smirdėliai, kiti vil̃ko grỹbais vadina Aln. vilkų̃ ìštąsa K; MŽ toks šuns keiksmas: „Išt lauk tu, vilkų̃ ìštąsa!“ – sako į šunį Š. vil̃ko káilį nešióti būti blogam, nedoram, suktam: Tas žmogus jau seniai vil̃ko káilį nešiója Šl. vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentais Arm. vil̃ko káiliu apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, į nieką nereaguoti: Apsisiùvęs vil̃ko káiliu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk Lp. vil̃ko káiliu apsivil̃kti būti nedoram, suktam: Kad jau apsivilko vilko kailį, tai ir bus Ds. vil̃ko kãklą apsikabìnus labai (verkti): Bliausi vil̃ko kãklą apsikabìnusi, bet būs po visam Ms. vil̃ko ką́sniai Pln didelės snaigės: Tai sninga – vil̃ko ką́sniais drepina Slnt. Kad pradėjo vil̃ko ką́sniais drepinti, ir akys užlipo Kl. vil̃ko káulo rambus: Gal tu vil̃ko káulo, kad galvos palenkti negali? Vlk. vil̃ko ligà sir̃gti Bgt tinginiauti: Vil̃ko ligà ser̃ga, tai ir nedirba Ds. vil̃ko mė́nuo gruodis: Vil̃ko mė́nesį sniegas ne vieną senelį ant pečiaus užveja Všk. vil̃ko mėsà Str; Pn apie niekam tikusį gyvulį ar žmogų: Itoj vilko mėsa vaikščios po pūdymą, – kap tik paleidai, tai ir nuėj[o] per pašnią Arm. Ak tu, vil̃ko mė̃sa, ar neisi vaga! Vrn. vilkaĩ (tave, jo…) nemãtė (nemãtę) tiek to, tesižinai: Vilkaĩ jo nemãtė Skrb. Vilkaĩ nemãtę tų pinigų, kapeikų man ažteks Svn. vil̃ko nasraĩ Ėr girtuoklis. vil̃ko nẽštas ir pàmestas Kb, Skd, Plt, Als, Šl; MŽ, S.Dauk apie nedorą, suktą, apsukrų žmogų: Pri ekėčių, pri darbo, po talkas – visur aš esu vil̃ko neštà i pamestà Ms. Apie tai sužinojo ir toks valkata Mikšys – iš savo krašto, bet bjauresnis negu vilko neštas ir pamestas K.Bor. vil̃ko plaukaĩ tokia žolė: Vil̃ko plaukaĩ nuog išgąsčio gerai Pls. vil̃ko pláuko apie nekenčiamą: Jis vil̃ko pláuko, kad visi uja Gs. vil̃ko pláuką turė́ti Klvr apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Vil̃ko pláuką tùri bjaurybės: pamatai ir nusgąsti Sv. Ar jis vil̃ko pláuką tùri, kad visi jo bijo, visi jo lenkias Ar. Kur ant kokio žmogaus baisaus sako: jis vilko plauką tur BsMtI9. vil̃ko põteriai 1. tam tikram atvejui pritaikyti pasakymai, juokavimai: Mano mama ant kiekvieno žodžio visokių vil̃ko põterių žino Dr. 2. burtų žodžiai: Ana moka vil̃ko põterius, t. y. žavėti J. vil̃ko pùpos; LBŽ bot. baltažiedis lubinas (Lupinus albus). vil̃ko riešutaĩ; LBŽ bot. laumriešutis (Elaphomyces cervinus). vil̃ko rýtas ir ìššiktas vlg. apie gudrų, suktą žmogų: Jis vilko rytas ir iššiktas PrLXVII8, B, B1000. vil̃ko rugiaĩ tokia žolė: Skinsma vil̃ko rugiùs i plaksma [draugams] kojas – aštriai buvo Rdn. vil̃ko rūtà; LBŽ bot. robertinis snaputis (Geranium robertianum). ×vil̃ko skūrà toks šuns keiksmas: Tasai šuva, vilko skūra, jis suėdė sūrį LTR(Kp). vil̃ką šáuti; Žem toks žaidimas. vil̃ko šeriùkai apie trumpą žolę: Menkas šienas buvo, vil̃ko šeriùkai vadindavo Auk. vil̃ko tabokà NdŽ, Mrc; LBŽ žr. vilkatabokė. vilkų̃ takaĩs nueĩti išdykti, pasileisti: Tas bernelis vilkų̃ takaĩs nuẽjo Pln. vil̃ko uodegà toks žaidimas: Išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkšt kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto… To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegą M.Valanč. vil̃ko úoga Pls bot. šaltekšnio vaisius: An krušynų vil̃ko úogos auga Btrm. vil̃kas nevedžiótų vaikų̃ apie neįeinamą, nuošalią vietą: Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų nevedžiotų Lkv. vil̃ko vyšnià; LBŽ bot. vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna). vil̃kas (vilkaĩ) žìno nežinia: A vil̃kas te žìno, neaišku, kaip ten buvo Ps. Nugi vil̃kas čia žìno Brž. Vilkaĩ žìno, kodėl jie taip vadinami Pmp.

vilkas sinonimai

vilkas antonimai

vilkas junginiai

jūrų vilkas, senas vilkas
Algirdas Vilkas, Eduardas Vilkas, FK Geležinis Vilkas, Geležinis Vilkas (motorizuotoji pėstininkų brigada), Geležinis vilkas, Karčiuotasis vilkas, Mažasis Vilkas, Pilkasis vilkas, Pranas Vilkas, Raudonasis vilkas, Rudasis vilkas, Sterblinis vilkas, Verkiantis vilkas, Vilkas (astronomija), Vilkas (ežeras)

Ką reiškia žodis vilkata? Visi terminai iš raidės V.

Draugai