virbas reikšmė
Kas yra virbas? vir̃bas sm. (4) KBII51, K, LsB163, BzBkXXI200, LVIV603, Rtr, BŽ457,491, Š, NdŽ, LKAI63, J.Ger(Grv), DrskŽ, Ms, Slnt 1. R, R291, MŽ, D.Pošk, I, N, KII128, M, Rtr, Š, DŽ, KŽ, Lž, Tv, Krkl plona (ppr. naudojama kurui) šaka, žabas, žagaras: Ans virbùs veža, neša namolei dėl kūrinimo pečiaus J. Gandras virbùs neša, kokius šiaudus neša – taiso lizdą Jdr. Velniuo ans tau beis tų virbų̃ rinkti Yl. Kokių virbų̃ parnešti: ar pušašakių, ar eglašakių? Dr. Po ta egle virbùs buvau sukapojęs, susidėjęs Yl. Medžio (malkų) nekūrino, jei kūrino virbaĩs, medžių tų nebuvo daug Plt. Virbų̃ vežimą pavertei – žiūrėk, žvirbliai ir atsirado Sd. Tą muno bočelį užmušo virbų̃ vežimas Rnv. Nuejo į virbùs, kur nekapoti buvo Trk. Mergaitės ejo girnas sukti, vyrai – virbų̃ kapoti Žeml. Tris vežimus virbų̃ turi sukapoti par dieną, kol tu tris rublius uždirbi Tl. Jei valgyti virs, virs su šakaleliais, o virbaĩs pečių kūrens Žr. Čia paskardė[je] buvo virbaĩ sudėti Všv. Liuobu paimsiu šniūrą – būsiuos virbų̃ einanti LKT60(Trk). Teip virbaĩ buvo šviežiai suvežti – į tus virbus i sugulėv Pln. Miškai lūžo ant akių, o virbelį nepakušink iš grapo girės Bržr. Geriau munie virbùs kapoti, nekaip tokį sunkį darbą dirbti Štk. Į dieną sukaposi šešis septynis vežimus virbų̃ Ms. Laidarė[je] dar liko viena didelė malka virbų̃ kapoti Kal. Virbų̃ turėjėm pastoges prisikrovę Bdr. Pasistengs, pakūrys beržiniais virbaĩs – i padirbs tus pelenus šarmuo End. Duos darbo vaikiams: kerus skaldyti, virbùs kapoti Vvr. Virbùs galia motriškosios kapoti Sg. Žemę klebonija tur šlapią, miško – nė virbo M.Valanč. Pats nė virbų neprakapoja! LzP. Malkas su virbais gyventojai greit išpirko, bet rąstai beveik visi liko Kel1932,64. Virbùkas NdŽ. Vyšnios viršūnėj keli virbẽliai palikę Pmp. Parsilakink virbẽlių įkurti ugnie Žr. Linus į marką sumerkėm i alksnių virbaĩs užklojėm Pln. Miesčionys išsikasė tokius griovius, apkasus, virbaĩs apsidėjo – tatai išsigelbėsi nu karo Brs. O kitasai [paukštis] tenai ant vir̃bo tupi besnausdamas K.Donel. ^ Barzdą išpūtęs kaip virbų vežimą Ggr. Toli už (nuo M) virbo šakalys PrLXVII24, Sch103(B), KlvK108. Už uogą – kumelys, už virbą (nuo virbo M) – šakalys CII1118, Krz261. Už odos kumelys, už virbo šakalys B648. ║ KBII51, LsB163, K, LVIV603, Rtr, ŠT189, BŽ457, Š, NdŽ, KŽ, DrskŽ lanksti šakelė, vytelė: Tėvas paėmė iš jų (vaikų) šluotą, išrišo ir liepė laužti po vieną virbą (ps.) J.Jabl. Kaminas iš molio, virbaĩs išpintas nu pat žemės Lpl. Tą daržinelę virbais išpynėm iš vienos pusės, iš antros pusės Sd. Tokį lazdinį virbą ilgą turėjau, nu kaip meškerkotį tokį Trk. Vir̃bas kaip duos į akį Kv. Jau pasižiūriu, kad iš šluotos virbẽlį jau riša lauku, jau gausiu Krt. Virbaĩ likę šluotos, ražas, mesk Slk. ^ Vaikas kap vir̃bas – net šoka Arm. O nu aš tęvas – maž kaip virbas palenkti (ps.) Žlv. Birba, it gavęs par šonus virbą Žlv. Virbas nulūžta, virbų šluota nenulūžta Krtn. ║ I, LL36, BŽ491, KŽ šaka kamšai, fašinai daryti. ║ ŠT178 atžala, želmuo. | prk.: Stangrus, lankstus, nesegmentuotas virbas, susiformuojantis iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės (chorda) LTEII413. 2. šaka tvorai, žiogris: Virbų̃ tora Jdr. Da toros buvo iš virbų̃ Sg. Su tokiais virbais nė tvoros užtverti Krkl. Virbų tvertas dvarelis, virkščioms kimštas langelis D67. [Darželis] būdavo aptveriamas gražia tvorele (lygiomis kartelėmis, virbučiais, statinukais, žiogreliais ir kt.) LEIV340. ^ Vilkas išžiodavo lyg tvoros virbų prismaigstytus nasrus J.Ap. 3. Rtr stiebas, stambas, (ppr. augalo) kotas: Dagilio virbas neknumpa nei virsta par žiemą J. Jug pavirto ganinklos žmonims neb žolė – virbaĩ yr Plt. Kas čia bus par šienas – kai sudžius, liks tik vieni virbai Ps. Visi lapai nugraužti [vabalų], pasilikęs tik virbẽlis bulvės Slč. Tie virbẽliai (linų stiebeliai) išsimina Krč. ^ Ateina trinkulys, klausia sargučio, kur guli gutė su gurgučiais. – Gutė virbučiuose (vilkas, šuo ir kiaulė su paršiukais šiauduose) E. 4. žr. virbalas 2: Iš jaučio ar karvės šonkaulių dirbdavo virbelius kuodeliui prie prievarpstės prismeigti rš. 5. NdŽ, DŽ1 žr. virbalas 6: Didžiojo [valties] stiebo viršūnėje įsmeigdavo metalinį virbą – staibį, aplink kurį sukiodavosi vėtrungė sp(Rsn). Haremo gyventojos gyvendavo dažniausiai aukštesniuose aukštuose, kur langai būdavo geležiniais virbais išpinti LEVIII133. Šalia mūsų mokyklos yra rūstus raudonų plytų mūras su geležiniais virbais languose LKXX338. Atidarė mums geležinius iš virbų vartus į mažą, aukštomis sienomis apstatytą kiemą rš. 6. Šl, Ds akėtvirbalis: Ąžuolinius darė tuos akėčių virbùs Vlk. ◊ kaĩp ant vir̃bo stovė́ti apie labai skubantį, nenustygstantį: Duok tu jam, ko anas atej[o], ba, regėt, stóvi kap in vir̃bo Arm. Aš stóviu kap in vir̃bo, o anas šaipos, nedaro, ko reikia Arm. su mãtomu (rẽgimu) virbù akìs (ãkį) išsidùrti (dùrti) Rt daryti, padaryti aiškią klaidą: Jug žinojo [, už ko teka] – su mãtomu virbù akìs išsidū́rė Lk. Su regimu virbu akies nedurk Dr. su mãtomu virbù krapštýti akìs ginčyti žinomą dalyką: Nekrapštýk akių̃ su mãtomu virbù – pijokas yr Slnt.