virvė reikšmė
Kas yra virvė? vir̃vė sf. (2) DŽ, NdŽ, DrskŽ, virvė̃ (4) KBII91, Sch203, K, LsB349, BzBkIX88, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Krž, Skd, Vlkv; SD1137,176, SD286, Q511, R325,344, MŽ, MŽ435,461, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL240, PolŽ26,34, ŽŪŽ107, PolŽ122 1. iš linų, kanapių ir kitokio pluošto nuvytas ilgas plonas dirbinys: Vir̃vė, lankstus ilgas cilindrinis tekstilės gaminys, susuktas, suvytas arba supintas iš siūlų, verpalų gijų, pusverpalių LTEXII296. Šiaudinė vir̃vė I. Virvė didė ir drūta SD160. Akrūtų virvė MŽ411. Arklių rišamos vir̃vės Š. Vir̃vė lunkinė I. Virvių sukimas, virvių vijimas LL175. Nupinta virvė, rėtis iš sparto žolės SD74. Plaušų virvė LL80. Virvė nuog inkaro I. Ten kanapių biškį turės pasisėjęs, ta jau apinasriams, ten vir̃vėms Vgr. Sėklai kanapių daug nesėjam, tik dėl vir̃vių Dv. Kanapių sėdavo vir̃vėms nusisukti Sg. Pasisėja kai kas prie daržo šmoteliuką mažutį [kanapių] dėl vir̃vių Plvn. Šiaudus neša su rezginėm – [rezginė] vir̃vėm išpinta Kp. Seniau krūkus pasdarė ir suka virvès Pls. Vir̃vės buvo tokios, kad galėjai traktorių pririšt Pb. Turėjau kokią nu mėterio ilgumo vir̃vę tokią Als. Nu taigi vir̃vę per balkį permeti, ir sūpuoklės Kp. Vir̃vės pri tinklo dideliai ilgos buvo, po vieną nepatrauks tos vir̃vės – du trys už tos vir̃vės kibs End. Storomis virvėmis surištas, Valdytojau viso svieto aukščiausis A.Baran. Stula ženklina vir̃vę, kurią užmetė ant jo š[vento] kaklo. Manipuliorius – ans kitas virvès, kuriomis surišo rankas jo šventas DP167. Tada ėmė anys Jeremiošių… ir nuleido jį virvėmis duobėna BBJer38,6. Kitą žiemą teip karvelė numitėdavo, ka pavasarį reikdavo su virve kelt Skrb. In virvių (surišę virvėmis), in ragutėlių tąsom šieną Gdr. Nėščiai moteriai pro ištemptą vir̃vę negaliama landžiot (priet.) Všk. Apsivilkęs sermėga, virvè susijuosęs, visą žiemą šite Klt. Pakabinau ant vir̃vės kieme šlapias kelnes, ir sušalo ant ožio ragą Skrb. Čia šitai kaimynas dabar yr, atsinešė vir̃vę, kur šieną veža Gršl. Katros didesnės [mergaitės], emam didesnį varpą traukt už virvių Ps. Su virvè ta pačia, kai nuperki [gyvulį], negalima, reikia sava virvè vestis namo Sld. In vir̃vės raišioja [gyvulius] – žolės neišmuša vir̃vė, o lenciūgas sumuša žolę Klt. Kiek arklių nuvedė nu virvių̃ i su visoms virvė̃ms Plt. Tam jaučiu galva vir̃vėm apsukta, tik guzulas maskatuoja Slm. Reikia ažnert až ragų vir̃vę Aps. Ant virvių̃ tas tinklas Smln. Vir̃vę pamirkė ir jį visą sudaužė [virve] Vl. Sakė, šiandieną eisam vir̃vių mušti [i](vyti)
virvė junginiai
- atitverti virve, gelbėjimo virvė, pririšti/surišti virve, surišti virve