višta reikšmė

Kas yra višta? vištà sf. (2) KBII82, K, LsB543, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, ZtŽ, Dv, (4) ZtŽ, Dv; H, H184, SD96, R, R211, MŽ, MŽ280, D.Pošk, Sut, N, LL61, L, Rtr, E, ŽŪŽ117 1. naminis paukštis, laikomas kiaušiniams ir mėsai (Gallina): Vištos – vištinių būrio fazaninių pošeimio naminiai paukščiai LTEXII316. Perekšlė višta SD190. Dedanti višta I. Purė vištà Šts. Vienytskiautė višta Šts. Vištos kelnėtės (kurios apžėlusiomis kojomis) LKGI577. Juodžiukė vištà LKKV159. Daugiausia buvo raudonos ir kanapėtos vìštos Ob. Vištos juodos, aukštais kuodais, gaidžiai pilki, kanapėti (d.) Krkn. Visų vìštų vištà (geriausia višta) Ign. Mano vištos išsidergę, aš jom visko duodu Aln. Ta viena vištà toki prasčia buvo, nusišėrusi Žeml. Vìštai skiauteris nušutus JT295. Sučiuškusi vištà, t. y. superusi J. Vìštos kai autakojai, kūdos, išsidėję Klt. Dėsliõs vìštos rūra plika An. Anos, šitos vìštos, dėsnios baisiausia Klt. Pautą vištà sudėj[o] Btrm. Kiaušius vìštos neša Rod. Vìštos raudonos geros, labai dideliais kiaušiniais deda Mžš. Daba tik mums pradėjo dėti vìštos Trk. Šiandiej vištà su kiaušiniu JT454. Jau gūžtauja dvi vìštos, matyt, pradės dėt Mžš. Be padėlio vištos šviežion vieton dėt nenori Kpč. Senybos dėdavo an laškos vištos Smal. Kaip kūtę pastatėm, tai ir padirbom lastas">ląstas – dešium vìštų galia dėt Slm. Išlėks i vė in laktos vìštai kiaušinis Klt. Visas vištàs iškiaušinėjo – nėr tų kiaušių Vkš. Šitai ta vištà nededa KlbX125(Krtn). Aptikau vìštų vagilių gūžtą Rmš. Davės davės vištà, kažno kur sudėjo [kiaušinį] Klt. Viena vištà lieja kiaušinius – deda be plėvės Ktk. Kas te kvaraba pasdarė, kad vìštos lieja Švnč. Vištàs laiko, tų kiaušinių – tik valgyk Dg. Paleidžiam vištàs ir lendam pečeliun kiaušinių Skp. Vìštos suskato katėti, musėt, jau šimtą kiaušių padėjo Pln. Kudėkuoja kudėkuoja vištà i nieko nesudeda Dglš. Ka nededa tos kalės vìštos! End. Vištà nori perėtie Dgp. Vištà kvaksi perėt Aln. Vištà kvarkščia, tai pasisodink žąsiokų Klt. Tuoj kišiu [kiaušinius] po vištà – tupi trečia diena Všn. Papečy vištà dėjo, visi gaidžiukai išskilo – vienõs vìštos [kiaušiniai buvo] Aln. Man labai viščiukai nebeseina i neperi vìštos kai raganos Mžš. Vištà perekšlė išlėkė, ogi baisu, kad neužšaldytų, ogi paskutinės dienos Kp. Vìštos perekšlės nuo gūžtos nušokta, puodas išversta Mžš. Vìštos vaikai puliukai Dv. Po vištà jei nepakiši [viščiuko], nulapens Antr. Kita vištà ir varnai vaiko nepaduoda Rod. Norint visi paukščiai ižg prigimimo stebuklingą meilę turi užauginimop ir apgynimop vaikų savų, bet vištos ypačiai, kurios ir prieš peslį arba lingę vištelius savus stipriai gina DP410. Do reikia pirma vìštom papilt Švnč. Peržiem vìštai pūdą sulesyk, sako, tai nei dės, nei dvės Kp. Pastoviu, kad vìštos neateit lesalo [,skirto viščiukams] Švnč. Jis (vyras) paršus liuobia, vištàs lesina Kp. Nu va putros [padarius alų] nenueina parniek, vìštos išlesa, vìštų laikom pulką Plvn. Tokios vìštos kai žąsės didžiausios, anos jovalą mėgsta Krž. Vištàs penėjo miltais Dgp. Vištà pririjo su akuotais miežių ir kiksi Užp. Priešu saulę jau vìštos lesinėja Švnč. Vištà ką sukapsto, tą sulesa Dkš. Va ir burokus vìštos aples – vištų nevorta laikyt Grv. Vìštom nagas nukarpėm, kad burokų nekastų Mlk. Vištà su viščiokais visus burokus iškūlė Klt. Tos kelios vìštos kasa baisiai, negali gėlių pasėt PnmŽ. Vìštos dumia dumia, nieko iš jo (bijūno) nebebus dora Kp. Vìštos ežią nuakėjo Tr. Vištà jau pilia man daržą Aln. Daržas ant vìštų tako – niekai Mžš. Vìštos daržus išplunkė Pln. Vištà ant kiemu kasa Trkn. Ė vìštos džiaugias išeję oran, tik draskos Švnč. Kaip aplaidžia tos vìštos Ut. Miežius nukūlė, jau sako paleisiąs vištàs, ale gi eis pale daržus PnmR. Suėjo dvejos vìštos (dviejų ūkininkų) Ėr. Kur ta mūs vištà išgaišo? JnšM. Tai pasienė[je] kur nors slepas tos vìštos Krž. Inlindo kartėsna vištà LKKXI165 (Zt). Da i bulbių nuskutu, i kiaulę pašeru, i vištàs paganau Varn. Vištàs ganyti ne taip jau lengvu: čia pavarei, čia vėlek eina Skdv. Vištos munie uždarytos, neišeina Trk. Kas te per vìštos – žiemą vasarą uždarytos i uždarytos Kvr. Vištà i ta už kojos pririšta [gyvenvietėje], kaip mieste (juok.) Krš. Tik viena vištà ir to pririšta (juok.) Č. Tai ir pyksim ažu vìštą LKKXI223 (Btrm). Vìštų kūtė LKAI52(Trk, Klk, Lg). Ažudaras vìštų LKAI52(Slk). Vìštom daugiau prie durim lakta pataisyta [tvarte] Svn. Žiemą laikėm pirkion vištàs Asv. Daugel nelaikėm pirkion vìštų Dbč. Da saulė tokio aukštumo – eis vìštos tūpt! Mžš. Mas eidavom gulti teip kaip su vìštoms sykiu Šv. Kap gaidys geras, tai ir vìštos geros Švnč. Vištàs jau gailauna mano gaidžiokai Klt. Labai bjaurus gaidys, baisiai dusina vištàs Kzt. Pagavo jį (gaidį) ir vištosan inmetė LTR(Tvr). Penkiolika vìštų ir gaidys Nmč. Vìštų turu dvidešimt, tai kiaušinukų turu Pgg. Nėko aš nelaikau, tik vištàs turu, daugiau nėko Lk. Kokios penkios tėr tos vìštos Trk. Neturu nė karvės, nė kiaulės, vištą turu, ir gan Rt. Daba tiek nebeturiu sveikatos, nė vištos nebelaikau Sdb. Aš iš vìštų pragyvendavau Vb. Jy užsidirba, jai nereikia iš vištų pinigų Mžš. Būdavo, augini vìštą, in druskos mainai Upn. Kiaušinį vištà padėjo, senis ratuos ir į Rygą (juok.) Alz. Va ligonį turiu, tai vìštą papjausiu Pv. Reiks vištàs pjaudinėt Šts. Pasipjaudavai vìštą, tai kai obuoliukas – taukų pilna Jrb. Papjaukit vištą kur riebią sriubai Žem. Rado dvi vištàs papjautas Mlk. Mano akỹs šuva vìštą sudraskė JT296. Lapės ateina, vištàs gaudo LKT50(Mžk). Lapės vištàs gaudo Dbg. Lapė nū staldo vìštą – i nešas LKT115(Up). Tai lapės, daugiausia apie namus ir sukas jos, vištàs gaudo Rk. Lapė priklojo pilną atšlaimą vìštų Ktk. O tę kitam gale vìštos karkina Ss. Mano vištà pavirto į gaidį, pradėjo giedoti kaip gaidys Sg. Prieš nelaimę šuo kaukia, vištà gieda Bsg. Viena vištà giedoj[o] giedoj[o] – lapė nunešė Pls. Išparduot ar kur nudėt [reikia] vištà, kur gieda Rod. Višta giesta, – kirsk, nelauk LKT101 (Kv). Vištà gieda ne ant gero Rod. Jei vištà gieda, tai mirs iš to kiemo kas nors Pn. Vištà gieda prieš smertį An. An bėdos ir vištà ažgieda Švnč. Jei vištà gieda, bus kitas oras Žal. Jei vìštos skiauterė mėlyna, kirsk galvą, jau niekas neišeis Snt. Kad vištos kapojasi – bus svečių Pn. Vìštos susmušė, tai svečias atsimuš Dg. Jei višta kudakuoja – namuose bus barniai VšR. Jei višta molius lesa, tai tuojau pradės dėt kiaušinius Pns. Prieš lietų vìštos ilgai neina tūpt, ant rytojaus bus lietus Kp. Prieš lytų vìštos į laukus eina, o prieš pagadą – anksti tūpt Gs. Jei lietui lyjant po lauką vaikšto vìštos, lis neilgai Všk. Sakydavo, saugot reikia, kad kokia vištà neperskristų per lopšį, – vaikas ramiai nemiegos Ps. Su vištos tulžia trinti karpas rš. Aš cigono nenorėjau, vìštų vogtie nemokėjau DrskD138. Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų K.Donel. Prieš klojimą stypinėja būrys vištų ir ančių, berenkančių pabiras P.Cvir. Prastas atsitikimas, kad važis įlūžo upelin, kuriam ir višta neprigertų V.Krėv. Dar kartą jis bando vaikus savęspi surinkti, kaip višta surenka savo vištyčius po savo sparnais Kel1856,42. O visad judina žmogų pikta, idant spaustų nekaltą, kačeib est bėda tai vištai, ant kurios vanagą gaudo, bet labiaus dabar didesnė bėda esti vanagui, kad jį sugauna MP80. Renka savęsp tą biedną giminę paklydusių žmonių kaip višta, kuri po sparnais savo suvobija ir surenka išbarstytus vištelius savo MP244. Kiek kartų norėjau surinkt vaikus tavo, kaipo višta surenka vištelius savo po sparnus savo, o nenorėjot Ch1Mt23,37. Jauki (nebaili) vištẽlė, gali glostyti End. Vištelès turėjėm tokias puikias Sd. Gerai, ka da kelios vištẽlės buvo, tai tos da padėdavo po kokį kiaušinį Slv. Nebliko abidims geriejims vištẽlims (gen. du.) (neliko abiejų gerųjų vištelių) LD292(Kl). Nei karvės, nei ožkos neturiu, tik vieną vištẽlę JT361. Koše nelesinu, nededa vištẽlės Klt. Parėjau – dyki namai: nė vištẽlės Mžš. Duosiu [kraičio] vištẽlę i tą be sparno, blogą sermėgą i tą be skverno (d.) Dglš. Ta vištelė po sodelį, turi vaikelių po pulkelį: mažučiai, gražučiai, geltoni Krkn. Brolis daržą tveria, sesuo rūtas sėja, o vištelė dviem kojelėm rūteles akėja LMD(Užp). Tos vištelýtės prieš jį (gaidį) visai mažutėlės Mžš. Vištáites laiko, bulbų pasisodina ir tep gyvena Dbč. Tai graži vištáitė: stora, mažiukė, galva raudona Jrb. Užaugs ir bus dėsli vištaĩtė Snt. Viena vištáitė nededa tokia, gal užtikta Lt. Itep vištáitėp pautaitis bus (višta sudės kiaušinį) Lz. Turėjo boba vištáitę Prl. Kad kitąkart buvo diedelis ir bobutė, turėjo gaiduką ir vištaitę BsPIII83. Geltonoji vištìkė kožną dieną deda Lkv. Eisiu, vištikès paleisiu į kiemą pasivaikščiot Erž. Kas bus nebus, jau šitom vištýtėm galą darysiu LKT335(Slk). Nyko nyko – teip i nunyko mum to vištýtė Mžš. Viena vištýtė graži, o kita kokia sudžiūvus Klt. Gal ją gaidžiai užkamavo, tokia bistra buvo vištýtė Žl. Žąsies mėsytė ne toki skani kaip vištýtės, vištýtės skanesnė Plvn. Kruopų avižinių pirkau vištùkėm Kpč. Šito mažoja viščiū́tė dėjo dėjo parvasar i išstipo Klt. Kiek čia yra – keturios viščiùkės Jnk. Kaime da viščiùkė, da karvutė Snt. Lengvutės višteliū́tės, kaip tik sena i sena, kiaušinį kokį sudeda Klt. Tik viena višteliū́tė deda Dglš. | Tas pryšakys toks valnas [švarkelio], gali vìštą pakišti (juok.) Sd. Geriau po vìštų laktos būt anie gulėję, neką čia susimušo End. Pataisė gūžtą kaip vìštai ir gulėdavo kertelėj, o kur pasidėt – trobų nebėra Brž. A, dar tokį kavalierių man vištos per dešimt metų iškapstys iš mėšlyno (gausiu ir po dešimt metų, juok.) LKKXIII138(Grv). ^ Aklas kaip višta pavakary KrvP(Rs, Zr). Apsidžiaugė kaip alkana višta, grūdą suradusi KrvP. Ieškoja daikto kai višta dėt Ml. Rengiuos kaip vištà kiaušinio dėt Ign. Girias kai višta kiaušinį padėjus LMD(Šl). Kudakuoja lyg višta, pirmą kiaušinį padėjus Prn. Bijo kap višta LTR(Mrj). Bijo kap višta vandenio Dkš. Staiposi kap gaidys ant mėšlyno, vištą pamatęs Vlkv. Tupiu kai višta ant kiaušinių LTR(Grv). Ir gerai, kad nusipirkai [televizorių]: negi tupėsi ant pinigų, kaip vištà ant kiaušinių Mžš. Kaip vištà an kiaušinių kad sėsiu Šmn. Atsisėdėjai kaip višta ant kiaušinių An. Aš niekur nėjau, kaip vištà perekšlė ant kiaušinio sėdėjau Alz. Namie tupiu kaip vištà Adm. O jau sėdi kaip vištà ant laktos Sd. Nesikarščiuok kaip višta ant kiaušinių Krž. Ir anteita kaip vìštai perėti karštis (staiga kyla didelis noras ką nors daryti) End. Karšta kai vištà perekšlė Trgn. Rausia kaip vištà po savim kiaušinius Snt. Teip škada kap bobai vištos LMD(Vlk). Meisos kaip iš vìštos Kl. Mane nuvežė [į bažnyčią], ale pasodino kap vìštą Dg. Ašiai su anūkėm kaip vištà su viščiokais Šmn. Prijunko kaip višta į miežius Tr. Užsimerkus kap višta rytą LTR(Auk). Gieda kaip višta ant savo galvos LTR(Ktk). Rėpso kaip vištà, ant kuolo užmauta (rymo ant šakės koto, nedirba) Šk. Lengva kap vištà Rdš. Ko tu čia daužais kap vištà dėt! Lp. Gieda kaip višta prieš galą LTR(Šd). Kapstos i kapstos kaip vištà arklašūdė[je] i nėko ten neiškasa Trk. Purtos kap višta pelenuosa LTR(Vs). Ta galvelė kaip vìštos subinelė End. Darei darei i pridarei – razumas kai vìštos galva Švnč. Tiek tu išmanai, kaip vištà perst (nieko nesupranti) Snt. Apsipešus kaip višta perekšlė An. Kaip ir vištà – vis kirksi ir kirksi Šmn. Kaip perekšlė vištà – kvakši i kvakši be sveikatos Ėr. Katėk kaip višta pereklė S.Dauk. Tupinėja kaip vištà perekšlė Snt. Šlapia kap vištà Kt. Parejo kaip višta nučiuškusi (sušlapusi) Lkž. Aš kaip ir vištà: bijau vėjo ir saulės Sug. Ana mane saugo kai vìštą su kiaušiniu Aln. Sniegti kap vìštom, tai duoda! Alv. Vìštom sninga, didžiulės snaigės kai vìštos Dbč. Iškratė kaip vištà kiaušį (lengvai pagimdė) i pametė End. Anuodu neišperi kaip vìštos (ilgai miega) Snt. Užmigusi buvau kaip vištẽlė End. Pakravuos kaip vištà papurpus buvo Slk. Aš kaip vištà be balso Snt. Pasitaikė kap aklai vištai aviza">aviža rast LMD(Lzd). Pasitaikė kaip aklai vìštai grūdas End. Nemokyk vištą kiaušinį dėt LTR(Zp). Vištà kiaušinį gi pamokys! Aln. Ir akla vištà grūdą randa Tlž. Grapaitės skrybėliais pasipūtusiais kad eis, vištà nu galvos nenukris Sd. Sunku gyvent su vìštos galva Tr. Nuo vištytės iki karvytės (sakoma apie palaipsniui prasigyvenančius) LTR(Ds). Vìštų ganyti galia eiti toks darbininkas (niekam netinka) Trk. Nugi namie vištàs paganysi (sakoma silpnos sveikatos žmogui) Kvr. Vìštos kiaušiniai – važiuok su savo tavoru (žmonos nuosavybė) Grz. Pirma pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę (vesk) LTR(Pšl). Nebūk labai puikus, kad višta neapdrėbt[ų] LTR(Kz). Višta atbula neina (priešingai nedaryk) Prn. Juoda vištà deda baltus kiaušinius JT222. Višta nededa kiaušinių už save didesnių LTR(Auk). Šlapios vìštos turgun neveža JT316. An pečiaus patys, po pečiaus vìštos (sakoma apie netvarkingai gyvenančius) Gd. Vištos sparnus turėdamas, neilgai skraidysi LTR (Auk). I karaliaus vištos ne aukso kiaušinius deda LTR(Vdk). Avižas lesdama vištà nedvės, bet ir kiaušinio nedės Šl. Tu vištos akis turi (blogai matai) Tr. Ir vištà savo vaikus gina Snt. Visi į save artyn, tik višta tolyn LTR(Pnd). Įnumio vištà du snapu (septynius snapus Krš) tura (kito padaryti nuostoliai perdedami) KlvrŽ. Ką višta iškas, tą ir sules PPr43. Višta nemušta – ponas atvažiavo PPr441. I višta be podėlio nededa Prng. Ir kytra višta uodegą įsidilgina (ir gudrus įkliūva) LTR(Vlkv), Gs. Ir gudri višta kartais į notrynas įbreda Prk. Ir gudrioji višta išdega užpakalį Dov. Ir višta an grieko susiperdžia (būna visokių netikėtumų) Ob. Višta gurklio neištupės Kb. Už dyką ir vištà nekapsto ant šiukšlyno An. Ir višta ne veltui kasa Sch103. Ka tolie nešti, i vištà avinu virsta Kv. Sulauksi tu, kad gaidys kiaušinį padės, o višta iš jo aitvarą išperės Kpč. Nė vištà, nė gaidys, nė giema, nė pautų dema Lz. Višta – ne paukštis PPr441. Kai didesnių bėdų nėr, tai ir vìštos gaila Švnč. Gaidys nenora vìštos perančios, o vyras žmonos sergančios Varn. Višta po savim kasusi ieško (kas vargo, nori turėti ir naudos) B, MŽ, N. Žino ir višta, kumet ant lakta lėkti S.Dauk. Vištà nupešta, tvoron pakišta (kultuvė) Ad. Vištà nupešta, po palėpe pakišta (brauktuvė) JT445, LTR(Rk). Višta pešta, pas tvorą pririšta (kuodelis prie verpstės) Arm, Vrnv. Balta vištà tvoron įkišta (langas) Dv. Juoda višta po tvora pakišta (naktis) Ak. Vištà nupešta, tvoron inkišta (vanta) Ds. Višta surišta, tvoron įkišta (šluota) J.Jabl. Baltos vištos ant raudonų lakčių tupi (dantys) LTR(Al). Pilna lakta baltų vìštų Rod. Pilna laktelė (Pilnos laktelės Pns, Plv) baltų vištẽlių JT65. Pilna papečelė baltų vištáičių LTIII463(Lz). Raudona vištelė patvoriais bėgioja (liežuvis) LTR. Juoda vištà ant raudonų kiaušinių tupi (puodas ant ugnies) JT128, LTR(Užv). Juoda višta po sparu pakišta (keptuvė) LTR(Mrj). Geltona vištẽlė po žemėm karkia (morka) Drsk, Mrj. Baltos vištelės po žemėmi miega (bulvės) LTR(Sem). Vištos ant žemės, o kiaušiniai po žeme (bulvės) LTR(Sem). Žalia vištelė ant kiaušio sėda (bulvė) S.Dauk. Balta višta nagus į žemę įleidus (kopūstas) LMD(Šlv). Vištà lėkė aukštai kiaušį dėti (apyniai) Prk. Balta višta ant toros pamauta (sūris) LTR(Užv). Vištà nupešta ir po stogu pakišta (sūris) LMD(Slv). Višta surišta, po stogu pakišta (gegnės) S.Dauk. Vištà medy pešta, namo nešta, kampan nukišta (samanos tarp sienojų) Lz. Kai stovi, tai ant vištos kojos apsisuka, o kai parpuola, tai jaučio vietą užima (durys) LTR(Igl). Ateina ponaitis raudona sermėgėle, nugykit vištàs, šunų nebijau (sliekas) JT377. Strukas bukas vokietukas po karklyną vištas gano (šukos) Žg. ║ prk. apie ką mažą: Svers dar kiek tokia vištà (liesa smulki moteris) Gs. Jau mūs toj vištùkė – kiek suvalgo ir jau atsirūgauna Pv. 2. DŽ šio paukščio mėsa, vištiena: Tą vìštą nepalygysi prie tos mėsos: drimba par rankas kai žuvis Jrb. Vìštą buvo išvirę, įdėjo tos meisos Vkš. Kol vìštos nevalgai? Rod. Vištà pastovi i pasdaro negardi Klt. Vìštos tik ligoniam, kur prie smerčiai Žl. Man pirkta vištà ne teip gardu kaip savo, i gan Mžš. Vištà labai gerai pridėt prie šaltienai – labai stingsta Mžš. Vìštą tik pečiuky virt Rmš. Sena vištà nesuverda Mžš. Daviau jam vìštos koją Jrk. 3. scom. menk. apie neišmanantį, žioplą žmogų (ppr. moterį): Jy buvo vištà toki kaimo: nei jy dainavo, nei jy skaityt mokėjo Kpč. Vìštomi tomi pasakiau, ir plepa Drsk. Vištà tu, tikra vištà išsižiojus Kp. O tu, vìšta, a gražu meluot! Kt. Gana ganà, vìšta perekšle, da i ji mat savo trigrašį kiša Slv. Su tokiom vìštom kalbos nėr, išgvašėję jau Šmn. Tylėk, tu višta! Bulbienės galva tavo prikrėsta! A.Rūt. Svainė apstulbusi aikčiojo – tikra višta, bemat patiki kokiu plepalu J.Ap. Tokią vištẽlę gavai [žmoną], būt davus [kita] žėdną dieną į snukį Vl. Nogna vištẽlė buvo ta pirmininkėnė End. Sėdėjo tokia vištẽlė iš kaimo Tlž. Jo žmona, kaip tai dažnai Prūsuose pasitaikydavo, buvo visiškai užguita vištelė B.Sruog. Mūsų Laurynas – tikras vištà Kvt. 4. scom. silpną balsą turintis žmogus: Ką te didelis žmogus dainuos su vištà kartu Ppl. 5. bot. toks baltikinių šeimos grybas, dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum): Vìštos – tokie mėlyni grybai, panašūs in zelionkas, trys penkios krūvoj auga Vlk. Vìštos – geras grybas [sūdyti] Vlk. 6. Gr, Srj, Čb, Sml, Ut euf. moters lyties organai: Sijonas nuplyšęs, matyt net vištà Gdl. Pasleisk [pasikaišytą] andaroką, ba pamesi vìštą! Lp. Nuoga vištà (instr. sing.) eina Adm. Vištẽlė matyt Ds. ^ I pabučiuok į vìštą! Pp. 7. stambus alerginio bėrimo spuogas: Man jei bitė inkirto, tai kap matai visą kūną kaupais, vìštom ir iškėlė Pv. ◊ aklà vištà apie neišmanančią, neišsilavinusią moterį: Nei mokyklo[je] buvau buvusi, nei nėko mačiusi, aklà vištà gatavai: jei ką išmokau, iš savo pilvo End. dėl vìštos žarnų̃ dėl niekų: Ką ten bartis dėl vištos žarnų Pg. Menka kiek – ui ui, žemė griūva – dėl vìštos žarnų̃! Mžš. kaĩp ant vìštos kójos netvirtai: Stovi kaip ant vištos kojos Šll. Netraukit staigiai, kad nenuvirst[ų]: čia mat teip stovi, kaĩp ant vìštos kójos Mžš. Jis čia gyvena kap ant vištos kojos (greit iškels kitur) Gs. kaĩp su vìštos kója Šk; kaĩp vištà su kója Tr prastai, negražiai (ką padaryti, ppr. parašyti): Apkutinėja tik biskį, ir gana, kaip višta su koja, bijo gerai nagus prikišt Šmk. Rašo dartės – reikia jiem skubyt – kàp vìštos su kója Mrj. Prikeverzojo kaĩ su vìštos kója Tr. Čia tavo kaĩp su vìštos kója parašyta Svn. kaĩp šlapià vištà apie silpną žmogų (ppr. moterį): O mes sėdim kàp šlãpios vìštos (suvargę) Dkš. Aplėpus kaĩ šlapià vištà Tr. Ištižęs kaip šlapia višta LTR(Srd). Toj Regina, tai kàp šlapià vištà – tai ligoninėn, tai kurortan Pv. kaĩp vištà 1. apie greit užmirštantį: Užuomarša kaĩp vištà – paržengė par šiaudą ir užmiršo Jrb. 2. apie sušlapusį: Nušlapom nubuvom kaĩp vìštos Krš. kaĩp vìštą (vištẽlę) ant kiaušìnių (kiaũšių) pasodìnti gerai įtaisyti (gyventi), turtingai ištekinti: Pasvadìno motyna teip kaĩp vìštą ant kiaũšių End. Katrelę pasodinsiu kaip vištelę ant kiaušinių Žem. kaĩp vištà be galvõs apie nesupratingą žmogų: Ale kad mum va nedaeina, mes kàp vìštos be galvõs Auk. kaĩp vìštos galvà labai mažas: Pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP. kaĩp vìštų lẽsinti plonai apsirengęs: Išlėkiau kàp vìštų lẽsyt, o čia sniegti, pusto Tvr. kaĩp vištà perė́ti labai (norėti): Ir įsimislijo kaĩp vištà perė́ti Kl. kaĩp vìštą nuo lãktos nùmetė Skr apie neištekėjusią po užsakų. medìnė vištà KI242; E zool. teterva: Vištà medinė Rtr. miškìnė vištà; E, S.Mast, ŽŪŽ15 zool. toks vištinių šeimos paukštis (Gallus bankina). ×pẽklos vištà menk. apie padykusią merginą: Peklõs vištà Dr. Põndievo vištà End menk. apie neišmanančią, žioplą, nevykėlę moterį. su vištà prisvilinta: Šiandien jau vėl su vištà vìrėt! Alk. Šiandien išviriau bulbių su vištà Mrc. su vìštomis anksti (eiti miegoti ar keltis): Su vištom eina gult KlbIV88 (Mlk). Tau tik sutemo, su vìštom i eini gult Rš. Vaikam su vìštom metas gult JT454. Su vištom eina gult Kt. Su vìštom kartu atsigula Snt. Su vìštoms gulu, su gaidžiais kelu Yl. Su vìštoms gulti eitu, su vìštoms kelu Krg. Tu papratusi eiti su vìštums tūpties Krž. Anie su vìštums gulnas Šauk. Reik gult su vìštum, kelt su vìštum Vl. šiùšlinės vìštos LTEX604; E, T.Ivan zool. vištinių būrio paukščių šeima (Megapodiidae). šlapia vištà menk. 1. apie prastos išvaizdos moterį: Koks jos tę grožis: šlapià vištà, ir tiek Mrj. 2. apie neišmanančią, žioplą, nevykėlę moterį: Kad ji niekam netikus, ji šlapià vištà Mrj. Ir vesk tokią šlãpią vìštą Mrj. Kas tau, tokiai šlapiái vìštai, duos Šk. už vìštos žárnas dėl niekų: Ko čia baries už vištos žarnas LTR(Kz). ×valùg vìštų uodegų̃ labai girtas: Tėvas eina patoriais valùg vìštų uodegų̃. Kad keikiau tą savo tėvą, ka prisisprogo tiek baisiai Yl. vandeñs (vandenìnė; T.Ivan) vištà BzF89 zool.: Vandenìnės vìštos (Rallidae), gervinių būrio paukščių šeima LTEXII68. vìštos ámžių pragyvẽnęs dar jaunas, neišmanėlis: Iš kur tiek daug žinai vìštos ámžių pragyvẽnęs Ukm. vištà dúonos neatim̃s nesiduos skriaudžiamas: Ta tokia smarki – jai vištà dúonos neatim̃s Jrb. vìštos galvà menk. apie neprotingą, neišmanantį žmogų: Tu, vìštos gálva, ką tu supranti! Rmš. vìštos gálvą turė́ti būti neprotingam, neišmanančiam: Jei vìštos gálvą tùri, tegu nesistveria valstybės valdyt Kzt. vištàs gãno pas (par) Diẽvą menk. miręs: Vištas par Dievą gano Ds. vìštų gáudymas gūžynės: Kalėdų zabovagaudymas vištų LTR(Lp). vištàs gáudyti 1. svyrinėti girtam: Kai ėjo, tai vištàs gáudė an keliūtės Mlt. Po miestą vištàs gáudo Mlt. 2. Lp gūžinėti (toks žaidimas): Eidavom gužučių, kiti sakydavo – vìštų gáudyt Slm. Pasbovysim – vištàs gáudysim Arm. vištà neiškãpsto veltui neduodama: Kiek tę gausi – dvidešimt rublių! – I tų vištà neiškãpsto Mžš. vìštos kója menk. apie kokį silpnai besilaikantį, prastą daiktą: Čia vìštos kója, ne suolas – tep griūna Auk. vìštos kruõpos bot. mūrinė švitrė (Draba muralis): Galima jau vištas ant kiaušinių leist, vìštos kruõpos jau žydi Sld. vìštų sumìndžiotas rš kas lėtas, vėpla. vìštą (vištàs Ml) võgė Vlkj, Krš, Eig apie žmogų, kurio rankos dreba: Gal vìštą vogeĩ, kad tavo rankos teip dreba Pg.

višta sinonimai

višta antonimai

višta junginiai

  • bantamų veislės višta, kiaušinis vištą moko
  • Bankivinė višta, Belja Vista, Boa Višta, Thomas Vista, Windows Vista
Ką reiškia žodis vištaaklis? Visi terminai iš raidės V.