vynioti reikšmė
Kas yra vynioti? vynióti, -iója, -iójo KBII199, K, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vỹnioti, -ioja, -iojo KGr350, K.Būg, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ 1. tr. Q619, OsG74, R, MŽ, Sut, N, L, LL117, DŽ sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio: Vyniók siūlus, virvę, kad nebūtum pakrika J. Mergelės su motriškoms pradės siūti, vynióti siūlus Trk. Siūlus apriečia, vỹnioja, kol pradeda aust Pv. Pirštuose suka ir vyniója verpstukais Strn. Žiūri: prie kadugio sėdi susikūprinusi senė ir mikliai vynioja tą žalią siūlą į kamuolį K.Saj. Kamuolioką siūlų vynióju, sapnavau – kelionė Klt. Močiutė svirne drobes vyniojo, tėvutis kieme žirgą balnojo LTR(Gdr). An stalo kočėlą pasideda i vynió[ja] [milo audeklą] į kietą tą volą Kl. Stuksės ir stuksės per dienas [staklės], vynios ir vynios an veleno drobes ir kitokias skaras Kpč. Kap išplaudžia [audeklą], tokis baltas būna, an kočėlo vỹnioja Kpč. Ant kočėlo rietimus drobės vyniója Pl. Virvę ant karties vynióti (vỹnioti) KI125. Kai atmirksta [linai], tai vynióji apie pirštą: lūžta šiaudelis – valaknas atstojęs, gana Antr. Kam vynióji kaspiną apie pirštą – ištepsi Ktk. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniótum JD865. Auga sodely žalias erškėtėlis – tai tau, šelmi, ant rankelių vynioti LTR(Ukm). Vyniója vyniója šitas uodegeles (kaseles) ana virš galvos Klt. Inspjovė pirštą, tuoj ieško varotinklio, vyniója in piršto Aln. Kitąsyk vyrai bintus ant kojų vyniódavo, tai primegzdavau tų bintų PnmŽ. Rietenas vynió[ja] ant kojos, kai mėšlungis traukia – atleidžia Smln. Vaikas išsigando, kai gydytojas iš naujo nuklojo paklodę ir pradėjo vynioti nuo galvos raištį J.Ap. | Aš nevỹnioju ražančiaus an rankos, netveriu (nuobodu kalbėti rožinį) Rdm. | prk.: Šiandie aš (griebikė) jį (kirtėją) vỹniosiu Rdm. Vynió[ja] vynió[ja] tą kalbą i nesuvynió[ja] Vkš. | refl. tr., intr. Rtr, LL117: Užejo viesulas ir išnešė iš kluono audeklą: vyniójos vyniójos i nudribo Kvr. Nesvynioja pašonėj drobinė paklotė Rš. ║ refl. N, K, KŽ augant raitytis, suktis aplink: Pakraščiais mano darželio žirnikai vyniójas Rgv. Vyniõsis aplink sąsparą šitas vijoklis Klt. Žabelės žirniam vyniótis, pamidoram – kuoliukai Sdb. Mietalius įkalu, i tos vielos aplankstinėju, kad anie (vijokliai) turėtų kame vynióties Sd. Vỹniojosi visokių rūšių tų pliūkščių DrskŽ. Sunku apynėliui in viršų vyniótis (d.) Nmn. Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja CII193. Vyniójas ant medžių šabalbonai Sdb. Ta, kur vyniójas, visa pilna žiedų, ten kambarė[je] y[ra] Žlb. Rožių krūmų šakos vyniojosi aplink langus J.Balč. ║ spausti (į gumulą), vatuloti: Avižas sumolė, vyniója kamuoliais – ir būna šustiniai Žl. ║ sukant gaminti, daryti: Mingėla drebančiom rankom vynioja suktinę K.Saj. 2. tr. sukti į ką: Vyniójamasis popierius PolŽ125. Nusipirkau popieros sviestui vỹniot Jrb. I su svogūnais, i su dažais vyniódavo, išdirbdavo gražiai [margučius] Pšš. Tik dabar į popierius vynió[ja] [saldainius] Plšk. Fabrikas tuos stiklus vyniódavo [į šiaudus], nebuvo driožlių Mšk. In tą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniót Prng. [Vaikas] glostė šuniuką vyniodamas jo galvą gūnia, kad jis nelotų J.Ap. | prk.: Tamsa viską kietai vynioja, spaudžia sp. ║ M, OG304 vystyti, supti, muturiuoti kuo: Seniau vaikus ankštai vyniójo Sd. Jaunojai a kokią lėlę mazgote duos vynióti Klk. Vaiką supa supa, vyniója vyniója visokiais ryzais, kad nesušalt[ų] Klt. Ir kaip ten jį pagimdė, ir rankosna ėmė, vystyklais jį vyniojo, kokius ten turėjo PK153. Vỹniot reikia smaguris pirštas sužeistas Drsk. Indūrė plūksna, nevyniójo, nieko nedarė – kap ėmė jam sukt Pls. Būdavo, gyvulėlius šituos sergančius vynióju, rišu, gydau Ant. Abrūsu šlapiu vyniója galvą, vyniója Klt. Še tau šiūbužė, vyniok kojeles, duos Dievulis gerus metus – pirksim kurpeles LTR (Krok). Aš vynióčiau gegutę į žalius šilkelius JD897. | prk.: Žėri žalčio rūmai, – gintaro takai. Juos vynioja dūmai, kaip žalsvi rūkai S.Nėr. Tankios buvo kanapėlės, kojeles vyniojo (d.) Užp. Vai ką kalba apynėlis smaigą vyniodamas LTR(Brt). | refl. tr. K, M, KŽ. ║ rišti, tverti: Vỹnioja rožę močekalapiais DrskŽ. Palyginti žmogu ligotam ir gumbus turinčiam, kuris to tiktai nor, idant gumbą arba randą klapstytų, vyniotų, pūstų SGII141. 3. refl. rangantis judėti, raitytis: Kap palis lietus, tai tik vỹniojasi [gyvatės] Grv. Atanešė šieno glėbį – o te gyvatė vyniójas Sld. Šunagrybis, an saulės džiovina [miške], tai kirmėlės vyniójas Lb. Pasemi iš balos karvei vandenio, tai vyniojas dėlės Dg. Kad vyniójas, ažtai vijūnai Dglš. In tako vyniójas dvi gyvatės Klt. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiai Stk. | prk.: Dideli vandens lašai varvėjo nuo langelių arba, vyniodamies tarsi gyvi, šliaužė per stiklą žemyn J.Bil. Tik žviegia, tik vỹniojas mašinos, misliu, viena para pasieks Maskvą Kpč. Lėktuvai tik vyniójas (skraido) Jz. ^ Sukasi, vyniojasi – niekaip nelūžta (dūmai) LTsV468(Sv). ║ užimti vingiuotą padėtį: Kai prie Molėtų prasideda, tai ir vyniójas [Stirnių ežeras] Mlt. Ir prieinu upelį, kursai vyniojasi ant tyrumės lyg žaltys ant vieškelio prš. Parugėm sau vyniojas takelis rš. 4. tr. volioti, vartyti, raityti: Nu šiandie aš tave ir vyniójau pabaly! Krč. Pakalnėn vėjas tuos ėglius vyniójo, tai pasrodė, kad vaidenasi Sb. | refl. End: Ji vyniójas iš blogumo Tr. Teip ir vyniójies kaip sliekas an rasos (apie mažą vaiką) Ob. Pro tą plyšelį tas katinas vyniójos vyniójos, ir išlindo Všv. Vyniójas iš juoko, nat mėlynas Antr. | Ramūnas [mušamas] vyniojasi kaip vijurkas ir dangstosi rankom galvą, nugarą V.Bub. Joniukas vyniojas ir raitos kaip deginamas, bet negali ištrūkti iš jos stiprių rankų J.Bil. Kai pakėlė tėvas – net vyniójaus Klt. Šuniokas puola ant manę, net vyniójas Pl. Paleidi vakare [šunį] nuo lenciūgo, tai tik opt opt apilekia apie namus, vyniójas, būdavo, tik džiaugias Aln. Vilkas vieno kaulo, nesvyniója Žl. 5. refl. Arm vikriai suktis, sukinėtis, judėti kur, apie ką: Ale tik vỹniojas bobelė Al. O o, tik vyniójasi mergiščia aplink svečius Mrj. Ir Petras da gerai vyniójas an prėslo Užp. Tu po rinką nevyniosies, nė baronkų neparduosi JD121. Paršiukai aštuoni tvarte tik vyniójas – atsivedė kiaulė Klt. Tik vỹniojas anos (paukštės) apie miežius Švnč. ║ painiotis: Ne velnio ir vyniójies po kojom Sdk. ║ meilintis: Vỹniojosi boba apie jį, kolei apgovė DrskŽ. Ta vyniójas aplink jį, o jis nė nežiūria Jrb. Visaip vyniójos aplinkuo valdžios, kumbinavo, daba urza Krš. Lapė ausis priglaudus, su uodega vyniodamasi atsakė Tat. 6. refl. Rm, Brt prk. suktis, verstis: Jis moka visaip vyniótis DŽ. Vyniótis tai reikia, kitaip nepadarysi Mrc. Reika dabar visaip vyniótis Ėr. Žinoma, vyniosimės kaip nors, – ūmai pasitaisė J.Paukš. ^ Jaunas ir liaunas: vyniójas kaip ungurys End. 7. (nlt.) refl. prk. plėtotis, rutuliotis: Visur matome vyniojantis progresą LTI565. Tai gleivei besivyniojant visaip, pasidarę medžiai, gyvuliai ir net žmogus Blv. 8. refl. prk. reikšti nepasitenkinimą: Vyniójas Jovita – suknelės reikia, vyniójas iš piktumo Aln. 9. intr. suduoti, tvoti: Aš jam kad vynióčiau par nugarą! Bsg. ◊ ant pir̃što (apiẽ pir̃štą, pirštùs) vynióti(s) Šk priversti paklusti, tvarkyti: Jį kaip nori an pir̃što vyniók Krž. Gudrios moteres vyrus vyniója apiẽ pirštùs Vdšk. Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys Krž. Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai I.Simon. Na, ir vėl ramygaliečiai pasirodė vyrais esą ir nesiduosią, kad kas vyniotų juos ant piršto TS1900,1. į vãtą (×į bõvelną, pãkulas) vynióti kng. kalbant pagražinti, nuslėpti, ką negera, iki galo neatskleisti: Juk paprastai jis viską vynioja į vatą J.Gruš. Respublikonai aiškina ir vynioja į pakulas savo darbus prš. Nereik vynioti griekus, kaip sakom, ing bovelną brš. \ vynioti; antvynioti; apvynioti; atvynioti; įvynioti; išvynioti; nuvynioti; pavynioti; parvynioti; pervynioti; pravynioti; privynioti; suvynioti; užvynioti
vynioti junginiai
- (su)vynioti, iš(si)vynioti, nu(si)vynioti, iš(si)vynioti