žabinė reikšmė

Kas yra žabinė? žabìnė sf. (2) J.Jabl, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Trgn, Dbk, Dkk, žãbinė (1) BŽ54 1. vytelė, žabas: Nusipjovė nuo medelio dvi žabinėlès ir vaikščioja (ieško vandens gyslos) Kp. Nueini pas žmogų, tai po lubų kur nors plyšy įkišta žabìnė Pl. Žabìnės kai reikia, tai eini, medį kur nuo apačios, kur ne teip reikalinga, tik tą lauži Kp. 2. rykštė (mušti): Duot tau žabìnės! Šmn. Pasiėmiau žabìnę, kad nudaviau, kad nudaviau [gaidžiui] par kojas! Sb. Aš jam (šuniui) kad duodu žabinè – ot vagis, ryja kiaušinius Slm. Nu palauk, išsilaušiu aš tau žabìnę, tada tu man padūksi! Všn. Ieško [motina] su žabinè, būdavo [,vakarėliuose] Alz. Kepštelėjau žabinè, o jau rėkimas! Skp. Oi, tokiem [lizdų draskytojams] reikia šmaikščių žabìnių BM421. Tau važinėtis, važinėtis!.. – rėkė ji nesavu balsu, kirsdama jam žabine per pečius, per nugarą, per pakinklius J.Bil. Užgirdo tėvas negerai [darant], ugi žabìnę [ima] tuojau Adm. ║ scom. prk. kas mušamas rykšte: Iš žabìnės jau išaugai, peraugai žabìnę Skp. 3. GK1939,27(A.Sal) žr. žabinys.