žadas reikšmė
Kas yra žadas? 1 žãdas sm. (4) Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) KBII53, Š, NdŽ; H 1. R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, I, L galėjimas kalbėti, kalba: Kalba, žadas, tarma SD156. Mes jį jau radom be žado K. Ligoniui žãdas užpuolė, ir neiškalba žodį J. Be žado Lex82, SD194, R334, MŽ447. Jau be žado yra N. Dideliu vargu atgaivino ją žmonės, bet žadas prapuolė LzP. Anam velnias atėmė žãdą Pln. Žãdą užima, kai pasiklausai [radijo], kas sviete dedas Brš. Jau ji pati nebekalbėjo, be žãdo buvo Krs. Ligonis žãdą atkando, ėmė šnekėt Ėr. Užkando žãdą bobutei Žl. Kumet ligoniuo yr žãdas užkritęs, reik pasmilkyti švenčiausios panos žolelėms, žadas atkris Vkš. Ko tyli kaip stulpas, ar žãdas užkrito? Plt. Kitims žadas užpula P. Dėl neištikėjimo pateriojęs buvo Zacharijas žãdą DP465. Tep tai vyrai, o kai prie viršinyko (nj.)– tyli, lyg kas žãdą būtų jiem atėmęs Grl. Brolis, trečius metelius eidamas, žãdo neteko Kl. Tujau visa sustingstu, žãdas užkrimta i nebgaliu nėko beištarti Yl. ^ Be proto gyvensi, be žado mirsi Šts. 2. SD77, Sut, BŽ496 balsas, amas, garsas: Ažukimęs, be žado SD1113. Tas vaikas be žãdo i be žãdo, balso nėra i nėra Trk. Piktumas jam žãdą užėmė, ir jis nebegalėjo išsibart Skrb. Kap vilką paregėjau, man žadą užkando: rėkt an jo norėjau, bet išrėkt negalėjau Lš. Žãdą užtrauka tokį (chuliganą) pamačius! Krš. Ša, kad nebūt nė žãdo Krč. Cit! nė žãdo! (baramas verkiantis vaikas) J.Jabl. Užkando žãdą, dabar jau nei žodžio nebeišgausi Skp. Ką te pakalbėsi prastas žmogus, tik užtraukia žãdą kietai Jnš. Visi ūmai persigando ir jųjų žadas užpuolė prš. Stovim be žado I.Simon. Nebešauksiu, kad kas mane išgirstų – žadas sukepęs gomuryje rš. Žãdo nebtenki, kas ten dedas! Tv. Žadas užkrito S.Dauk. Išganytojas kurčiam nebyliui atgrąžino žãdą regimu stebuklu A.Baran. Didis stebuklas ir reta naujiena regėt veliną be žado SPII73. Jis be žãdo į stubą įšoko KII197. Kaip tą velnį (apie moterį, susidėjusią su vyru) pamačiau, i žãdą užtraukė Krš. Visi žiūrėjo kaip žadą užkandę A.Vien. Eina kai žãdą pametęs Zr. Prarado žãdą – kaip žuvis Rk. Nebuvo tenai nei žado (balso) BB2Kar4,31. | prk.: Žmonės užkando savo tautos žadą A.Sm. ^ Subinei žãdą užmušo Rt. 3. sąmonė: Pirmadienį mat žãdo neteko, antradienį ir numirė Slm. Dvi dieni be žãdo buvo Slnt. Be žãdo rado močią parlėkus Skp. Koją persikirto… Visas kraujas išbėgo… Dabar guli be žado LzP. Radome jį begulintį pasliką, be žado L. Jis žãdo jau nustojo Šd. Mamutė keletą dienų išgulė[jo] be žãdo ir numirė Mrj. Antrą dieną da be žãdo tebebuvęs Trk. ║ nuovoka: Nė aš žãdo turiu, nė aš proto turiu Ar. 4. kvėpavimas: Žadą užima nuo smarvės, nuo macnumo LMD(Sln). O dūmų gryčio[je], kad net žãdą ema Krs. Ale stiprus dideliai buvo [samagonas], po tam ledvu žãdą beatgavo Trš. Tokia tvankybė, ka žãdą ima kietai Jnš. Laukai kimikalais (chemikalais) visokiais žãdą trauka Nv. Jis be žãdo KBI14. Iš baimės nė žãdo nebatgaunu Vkš. 5. jūros ūžimas: Jūra turi paslaptingą ūžimą, nors ir visai rami, nebanguoja. Tas ūžimas vadinasi žadas Plng. Žadas tolie sausumo[je] girdimas Plng. ◊ be žãdo 1. didelė daugybė: Tuoj pradėjo verstis vaiskas be žado BM160(Jnšk). 2. labai smarkiai: Ta beprotė muša be žãdo Trk. 3. kietai: Krimtu kaip į duobę, miegtu be žãdo Pj. Gerai, miegtu be žãdo Rdn. nė̃ žõdžio nė̃ žãdo visiškai nieko (nesakyti): Jei ana yr su anuo geruoju, ui, ana nė̃ žõdžio nė̃ žãdo an Kazės End.
2 žãdas sm. ppr. pl. (4) Š, DŽ, NdŽ, (2) Š, NdŽ; M 1. žadėjimas, pažadas: Jie su tais žadaĩs i pritraukia žmones Sk. A čia žadaĩ, a tikrai darys? DūnŽ. Džiuginti kaip mažus vaikus visokiais žadais sp. Mun ne žadų̃, o piningo reik: žadaĩs žmogus neišsimaitinsi Skdv. Tavo žadaĩs negali vieryti – kiek jau tu muni apgavai Slnt. Tavo žadaĩs tiek tetiku, kiek pirmuoju sniegu Vvr. Jai tai be žadų̃ tuojau šokt ir padaryt Ukm. Lietuvių kiltį ėmė niekinti, kantrybę žadais ramdyti S.Dauk. Ko prašom mes, tai vis gausim: ant žado tavo ir vardo Mž385. Jis davė žãdą tai savo panai Kpč. ^ Žadas sulig žagu, dovis sulig nagu J. Vaikio žadaĩ lig durių Rdn. Žadas kaip žagas, dovis kaip nagas LTR(Pp). Žãdas lig su žagu Kl. Valdžios žadaĩ kaip bezdalas [v]andinė[je] Krš. Žadaĩ pažadais ir liekti DrskŽ. Žãdas žadù ir nulieka Ds. Kiek tu žadų̃ esi žadėjusi, tiek tu plaukų neturi LKT90(Rt). 2. burtai: Žadėk žadùs provyti, bene pagysi J. Sako, nevieriji žadam: kad ne žadėjimai, tai karvė būt ažsisrygavus (užsikosėjus nuo įryto daikto) Str. Žadaĩ padeda tik, kai moka pirmutinis ai paskutinis vaikas šeimoj Lb. 3. vaškinė žmonių arba jų rankų, galvų, kojų ir kitokia statulėlė: D. Poška pats matęs, kaip Žemaitijoje bažnyčių šventoriuose pardavinėdavo žadus, t. y. vaškines žmonių arba jų rankų, galvų, kojų ir kitokias statulėles rš. ◊ žadaĩs (žadų̃ keliaĩs) eĩti (išeĩti, nueĩti) likti neįvykdytam pažadui: Tavo žadėjimas žadais nuejo, t. y. neišpildei J. Žadėjo atvežt žirnių, bet jie turbūt taip ir išeĩs žadų̃ keliaĩs Lnkv. Žadėjo žadėjo žadaĩs ir išė̃jo Kp. Kas kad žada: vis tiek žadų̃ keliaĩs nueĩs Grž. Žadėjo žadėjo mušti, teip ir išẽjo žadaĩs End. Ketinau ketinau dirbti – žadaĩs ir išẽjo Tv. Žadėjau žadėjau, teip i nueĩna žadaĩs Sd. Kiek ko žadėjo, o viskas nuẽjo žadaĩs Slnt. Žeda žeda pri daktaro vesti, i nueĩna žadaĩs Krš. Tos tavo dovenos taip žadaĩs ir nueĩs Lž. Žadėjo žadėjo šliūbą imti, ale žadaĩs ir nuẽjo Krš. Teip ir eĩta žadaĩs su ta skola Krtn. žadaĩs (žadù) nuléisti (palìkti) nevykdyti pažado: Žadėk ir išpildyk – nenuléisk visko žadaĩs DūnŽ. Žadėjo grąžinti, bet turbūt žadù taip ir palìks Akm. Ana žada vis, žada, žadaĩs anai paliẽkta Vgr. Žadėjo palitą nupirkti, bet palìko žadaĩs Trš.